Tik „17 žmonių ir šuo“ stovi tarp Ukrainos kaimynės ir energetinės katastrofos

Moldova dar nepatyrė tokių didžiulių elektros energijos tiekimo sutrikimų, kokie matomi Ukrainoje. Tačiau prezidentė Maia Sandu lapkričio pradžioje pranešė, kad dujų kainos vartotojams per metus išaugo šešis kartus, o šeimos šiuo metu komunalinėms paslaugoms išleidžia iki 70–75 proc. savo pajamų. Prorusiškos partijos surengė protestus, siekdamos nukreipti visuomenės pyktį į valdančiuosius. Moldovos elektros gamintojų grupė, kuriai pavesta rūpintis šalies apšvietimu, tiesiogine prasme uždususi bėgioja iš vieno susitikimo į kitą.

Laikinai einantis „Energocom“ generalinio direktoriaus pareigas Victoras Binzaris ir du jo padėjėjai, vadovaujantys vos 17-ai darbuotojų, nuo spalio vidurio, kai Rusijos raketų smūgiai Ukrainoje sugriovė infrastruktūrą, tiekiančią beveik trečdalį Moldovos elektros importo, suplūkę ieškojo naujų energijos šaltinių.

Likę du trečdaliai prapuolė anksčiau šį mėnesį, kai Maskva sumažino gamtinių dujų tiekimą šiai nedidukei buvusiai Sovietų Respublikai, įspraustai tarp Ukrainos, NATO narės Rumunijos ir Rusijos didybės ambicijų.

Beveik per vieną naktį Moldovai teko pradėti pirkti maždaug 80 proc. savo elektros energijos ir pusę gamtinių dujų iš Europos – tai staigiausias energetinis perėjimas nuo Rusijos prie Vakarų, kokį patyrė bet kuri buvusi sovietinio bloko šalis nuo imperijos žlugimo 1989 m.

Antradienį Rusijos energetikos milžinė „Gazprom PJSC“ pagrasino nuo lapkričio 28 d. dar labiau apribosianti dujų tiekimą. Trečiadienį Moldova ištisas dvi valandas praleido be elektros po to, kai Rusijos raketų smūgiai Ukrainoje nutraukė srautus iš Europos.

Išlaidos energijai išaugo trigubai ar dar daugiau, pramušdami maždaug 8 proc. BVP skylę vienoje iš neturtingiausių Europos ekonomikų.