Kelly Jenkins liūdniausias incidentas, kokį ji prisimena nuo tada, kai tapo transseksuale, nutiko ne jos darbovietėje, o drabužių parduotuvėje. K. Jenkins, dešimtajame dešimtmetyje dirbusi mokytoja rytinėje Tenesio dalyje, apsipirkinėjo parduotuvės moterų skyriuje, kai darbuotoja liepė jai išeiti ir iškvietė policiją, kad ši ją išlydėtų.
„Aš nebežinojau, kaip įsigyti darbinių drabužių nesibaiminant būti išvaryta, be baimės būti persekiojama“, - sakė ji. Po to, kai kartą restorano darbuotojai atsisakė ją aptarnauti, K. Jenkins vengė ir bendrauti neformalioje aplinkoje bei vakarieniauti su kolegomis. Galiausiai ji metė mokytojos darbą ketveriems metams, bet dabar ji vėl mokytojauja Masačusetse, kur visos valstijos mastu veikia apsaugos mechanizmai.
Tenesis yra viena iš 26 valstijų, nesiūlančių jokios aiškiai suformuluotos apsaugos LGBTQ asmenims viešose vietose, tokiose kaip autobusai, bibliotekos, restoranai, parduotuvės ir gydytojo kabinetai, nurodo nepriklausoma ekspertų grupė „Movement Advancement Project“. Diskriminacija šiose vietose kelia kliūčių netradicinės lytinės orientacijos asmenims – verčia juos jaustis nepakankamai saugiais, nepakankamai sveikais ir nepakankamai pajėgiais susirasti darbą, sakė Avatara Smith-Carrington, pilietinių teisių grupės „Lambda Legal“ atstovė.
„Tu įeini į biblioteką, tikėdamasi pasinaudoti informacija, kuri galbūt padėtų susirasti darbą, - sako A. Smith-Carrington, - ir esi persekiojamas ar diskriminuojamas, arba tu tiesiog neįleidžiamas į tą vietą, - staiga visos tavo galimybės išlaikyti darbo vietą ar aplikuoti dėl darbo paverčiamos vėjais.“
Anot A. Smith-Carrington, tendencingumas viešosiose erdvėse kursto didelį skurdą bei nedarbą.
2019 m. sausį Los Andžele įsikūręs Kalifornijos universiteto Williams institutas skelbė, kad 9 proc. LGBTQ asmenų neturi darbo, palyginti su vos 5 proc. likusių gyventojų.
Kas ketvirto LGBTQ asmens metinės pajamos nesiekia 24 000 JAV dolerių.
Nėra jokio federalinio statymo, draudžiančio diskriminaciją viešosiose erdvėse, remiantis lyties tapatumu ar seksualine orientacija. Daugelyje miestų galioja nediskriminacijos dekretai, bet kai kurios valstijos, tokios kaip Šiaurės Karolina, priėmė įstatymus, neleidžiančius vietos valdžiai plėsti tokias apsaugas.
Tai reiškia, kad net laikini būstai, kai kuriais atvejais laikomi viešo naudojimo vietomis, ne visada tampa prieglobsčiu. Šiose iš federalinio biudžeto finansuojamose teritorijose diskriminacija draudžiama, bet JAV būsto ir miestų plėtros departamentas neseniai pasiūlė naują taisyklę, leidžiančią joms diskriminuoti translyčius asmenis.
Debra Hopkins, juodaodė transseksualė, gyvenanti Šarlotėje, Šiaurės Karolinoje, susidūrė su diskriminacija tapusi bename 2011-2013 metais. Pasak jos, vienoje moterų prieglaudoje direktorė pareiškė, jog, prieš leisdami jai čia pasilikti, jie turį ją apžiūrėti išrengus nuogai, - to nebuvo reikalaujama iš kitų prieglaudos gyventojų.
„Jau nebegalėjau susirasti darbo korporacinėje Amerikoje“
Ji paliko prieglaudą ir kelias savaites nakvojo ant parko suolelių ir sandėlyje. Neturėdama pašto adreso ji faktiškai negalėjo kreiptis dėl darbo ar tikėtis sulaukti atsakymo iš potencialių darbdavių. „Nuo to momento, - pasakojo ji, - aš nebegalėjau susirasti darbo korporacinėje Amerikoje.“ Vėliau P. Hopkins įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją „There‘s Still Hope“, kuri rūpinasi galimybėmis rasti laikiną pastogę suaugusiems transseksualams, ir jai šiuo metu vadovauja.
Roberta Black, transseksualė iš Sent Luiso, pasakojo susidurianti su persekiojimu kasdien, keliaudama į profesinio mokymo programą iš jos, - įskaitant ir autobuso vairuotojų įžeidinėjimus. Kiekvieną rytą prieš išeinant iš namų jai prasidėdavo panikos atakos. „Kartais grįžusi namo ištisai verkdavau, bet kito pasirinkimo neturėjau, - pasakojo R. Black. - Tvėriau kiek galėjau ir daug mąsčiau apie tai, kaip visam tam padėti tašką.“
Daugelis su kasdiene diskriminacija susiduria dar prieš įsiliedami į darbo rinką. GLSEN, anksčiau žinoma, kaip „ Gay, Lesbian & Straight Education Network“ (Gėjų, lesbiečių ir heteroseksualų švietimo tinklas), 2016 metais skelbė, kad tarp LGBTQ moksleivių, norinčių mesti mokyklą, daugiau nei pusė kaip pagrindinę priežastį nurodė priešišką ar nepakeliamą atmosferą mokykloje, kuri „trukdo užbaigti vidurinę mokyklą.“
„Kokios yra galimybės įsidarbinti tam, kuriam galbūt teko mesti mokyklą, nes pati mokykla nebuvo palaikanti, - klausė Emmettas Schellingas, organizacijos „Transgender Education Network of Texas“ (TENT) vykdomasis direktorius. – Sakydamas „palaikanti“, aš tikrai manau, kad visų pirma žmonės turi pripažinti vaiką tokį, koks jis yra.“
Šarlotėje gyvenanti aktyvistė P. Hopkins sako nuolat patirianti incidentų, kai naudojasi viešuoju tualetu, atitinkančiu jos lyties tapatumą. „Kurį laiką aš buvau nustojusi eiti į viešąsias patalpas ir naudotis ten esančiais tualetais“, - sakė ji. Taip atrodė paprasčiau nei rizikuoti sulaukti nemalonios scenos, bet ilgainiui konflikto baimė virto konstanta: „Tokie dalykai mane žlugdo.“
