Kaip jau skelbta, per „Swedbank“ galėjo būti išplauta iki 10 mlrd. JAV dolerių, o įtartini lėšų srautai yra susiję su „Danske Bank A/S“ Estijos padalinio pinigų plovimo skandalu. Byla paviešinta tik šiais metais, bet, kaip skelbia Švedijos žiniasklaida, Finansinės priežiūros institucijos (Financial Supervisory Authority, FSA) darbuotojai perspėjo savo viršininkus dar 2018 metais apie įtartinus pažeidimus „Swedbank“ banke ir patarė imtis priemonių. Tačiau nieko nebuvo daroma.
Dabar nacionaliniuose laikraščių straipsniuose pasigirsta nerimo gaidelių, esą ilgametės draugystės ir ankstesni profesiniai ryšiai galėjo lemti, kad „Swedbank“ įtariamus pažeidimus tyrė žmonės, sudarantys šalies finansų, politikos bei reguliavimo sferų branduolį. Ši byla jau sutepė Švedijos, kurioje gyvena 10 mln. gyventojų ir kuri laikoma sąžiningumo bei atvirumo pavyzdžiu, reputaciją.
Apie įtarimus dėl banko nešvarių pinigų operacijų šių metų vasarį pranešė pagrindinis Švedijos transliuotojas SVT, paskatinęs Švedijos ir Estijos finansinės priežiūros institucijas pradėti bendrą tyrimą. Skelbta, kad tarp banko klientų buvo ir nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris šiuo metu slapstosi Rusijoje. Be to, nerimaujama, kad „Swedbank“ vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen savo pareiškimais klaidino investuotojus.
FSA generalinis direktorius Erikas Thedeenas, kursi perleido pinigų plovimo tyrimą savo pavaduotojui dėl savo ryšių su nuolatiniu „Swedbank“ valdybos nariu, turi ryšių ir su keliais didžiausiais „Swedbank“ akcininkais per savo ankstesnes pozicijas.
Profesiniai ryšiai
E. Thedeenas ėjo valstybės sekretoriaus pareigas šalies finansų ministerijoje, kai „Swedbank“ valdybos narys Peteris Normanas užėmė finansų rinkų ministro postą. 2015 metais pensijų įmonės pirmininkas Jensas Henrikssonas, kuris šiuo metu yra antros didžiausios „Swedbank“ akcininkės, „Folksam“, generalinis direktorius, pakvietė E. Thedeeną užimti minėtos įmonės vadovo postą. Tiek J. Henrikssonas, tiek E. Thedeenas dirbo kartu su Magnusu Billingu, dabartiniu trečios didžiausios banko akcininkės, „Alecta“, vadovu. Jensas Henrikssonas buvo vienas iš akcininkų, kurie pasiūlė paskirti P. Normaną į „Swedbank“ valdybą 2016 metais.
E. Thedeenas „nedalyvauja jokiuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su Peteriu Normanu“, nes jis yra jo draugas, sakė FSA spaudos sekretorius Peteris Svenssonas. Išsamesnių komentarų šiuo klausimu jis nepateikė. „Swedbank“ atstovas spaudai Gabrielis Francke Rodau atsisakė komentuoti šia tema.
M. Billingas sakė esąs įsitikinęs, kad priežiūros institucijos atidžiai patikrino bet kokius galimus interesų konfliktus. Pasak jo, jo ryšiai su E. Thedeenu ir J. Henrikssonu neturi jokio poveikio saitams su „Swedbank“.
J. Henrikssonas turi platų profesinių ryšių ratą, sakė „Folksam“ atstovė spaudai, pridurdama, kad užimant tokias pareigas tai yra įprasta ir kartu pageidaujama.
„Žinoma, situacija ne kažin kaip atrodo, – sakė Upsalos universiteto Korporacinės teisės profesorius Danielius Stattinas. Pasak jo, problema yra ta, kad „esama plačių ryšių“ tarp reguliuotojų ir tų, kurie reguliuojami „Jie dažnai vieni kitų viršininkai arba kitaip glaudžiai bendradarbiauja“. Pasak jo, „Folksam“ „labai greitai sureagavo pareikšdama, kad neturi jokio pagrindo nepasitikėti „Swedbank“ generaline direktore ir valdyba“. Švedijos mastu, anot D. Stattino, viena iš problemų yra „durų varstymas tarp aukšto rango pareigūnų“.
Šių metų vasarį Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnyba iškėlė dar vieną problemos aspektą, pradėjusi tirti, ar nebuvo pažeisti viešai neatskleidžiamos informacijos įstatymai, po to, kai „Swedbank“ preliminariai informavo savo didžiausius akcininkus – atstovaujančius maždaug pusei apyvartoje esančių banko akcijų, – apie SVT pranešimą. Minėtas transliuotojo pranešimas banko akcijas nusmukdė 20 procentų.
Kovo 17 d. straipsnis pagrindiniame šalies verslo laikraštyje „Dagens Industri“ pažėrė kandžios kritikos: „Swedbank“ skandalas rodo, kad Švedija yra šalis, kurią drebina korupcijos problemos.“
Didžiausiems banko akcininkams atiteks svarbus vaidmuo sprendžiant, kas bus toliau: kovo 28-ąją rengiamas metinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jau dabar nerimaujama, kad kai kurie didžiausi investuotojai paskubės „reabilituoti“ „Swedbank“, nepaisydami oficialių tyrimų. Banko užsakyta ir kovo 22 dieną publikuota ataskaita turėjo įvertinti įtarimus pinigų plovimu, bet ji veikiau paliko visuomenei daugiau klausimų nei atsakymų. Švedijos pagrindinių akcininkų asociacija pavadino ataskaitą „visiškai neišsamia“.
„Dagens Industri“ straipsnyje teigiama, kad ryšiai tarp bankų ir tų, kurie juos prižiūri, yra „tokie migloti, kone komiški“. „Negalima konkrečiai teigti, kad šie žmonės leidžia asmeniniams santykiams apsunkinti ir supainioti jų sprendimus, – rašo laikraštis. – Bet jau vien tas faktas, jog toks klausimas gali būti keliamas, verčia išties sunerimti.“
