Švedijos bankų užuominos apie pasitraukimą ne juokais išgąsdino Estiją

„Nordea Bank Abp“ ir „Danske Bank A/S“ yra vieni iš kreditorių, kurie traukiasi iš Baltijos regiono, kur kilo visa virtinė nešvarių pinigų skandalų.

Tačiau Estijos finansinės priežiūros tarnybos pirmininkas Kilvaras Kessleris teigia, kad baigėsi laikas, kai nusikaltėliai galėjo naudotis jo šalies finansų sistema kaip tiltu į pasaulines rinkas.

Šiuo metu „mūsų didžiausias susirūpinimas“ yra Švedijos bankų, kurie dominuoja Baltijos regiono finansų rinkose, pasitraukimo rizika, sakė K. Kessleris interviu Stokholme praėjusį penktadienį.

Šie jo komentarai rodo, kaip skirtingai Estija vertina bankus, kurie siejami su įtarimais dėl pinigų plovimo skandalais Baltijos regione. „Danske“, kuris atsidūrė 230 mlrd. dolerių vertės skandalo, prasidėjusio Taline, dėmesio centre, buvo priverstas nutraukti veiklą Estijoje, sulaukęs nurodymo iš Estijos finansų priežiūros institucijos. Bet bankas „Swedbank AB“, didžiausias kreditorius Baltijos šalių regione, išlieka pageidaujamas Estijoje, netgi po tvirtinimų, esą per jį pervesta milijardai JAV dolerių įtartinų lėšų.

„Swedbank“ ir Švedijos bankas „SEB AB“, du didžiausi bankai Baltijos šalių regione, valdo 66 proc. kreditavimo rinkos Estijoje, 45 proc. Latvijoje ir 57 proc. Lietuvoje. Nė vienas iš jų nenurodė svarstantis galimybę palikti regioną. SEB atstovas spaudai Frankas Hojemas teigė, kad banko „ilgalaikė subalansuoto augimo Baltijos šalių regione strategija išlieka“. „Swedbank“ atstovas spaudai Gabrielis Frankce Rodau pabrėžė, kad bankas yra „įsipareigojęs“ regionui, kurį jis vadina viena iš savo „vidaus rinkų“.

Pasak K. Kesslerio, jo šalies valdžios institucijos imasi visų joms įgaliojimais suteiktų priemonių, kad išspręstų kilusias problemas. To imtasi kilus įtarimams, kad Estijos ir kitos Baltijos regiono šalys tapo „pirmu uostu“ Rusijos pinigų plovėjams, siekiantiems savo lėšas perkelti į Europos Sąjungą.

Penkerius metus „mes neriamės iš kailio, kad patobulintume kovos su pinigų plovimu veiksmus“, sakė K. Kessleris po susitikimo su savo Šiaurės Europos šalių kolegomis, per kurį buvo aptarti Europos bankų sąjungos klausimai.

Kilvaras Kessleris

© Reuters / Scanpix

„Šiuo metu, šiandien, mes kalbamės apie tai, kas buvo praeityje. Mes kalbamės apie paveldėtos rizikos problemas“, – sakė jis. – Estija negali atmesti galimybės, jog laikas nuo laiko gali iškilti atsitiktinių dalykų.“

Bet jie nebebūtų „tokio masto, kokio buvo anksčiau“, sakė jis. K. Kessleris tikino vertinantis Švedijos bankus kaip stipriausius Europoje, su „aukščiausiu kapitalo lygiu“ ir galimybėmis suteikti „stabilų finansavimą“.

„Jeigu šiais laikais, dėl susidariusių aplinkybių, Švedijos bankai vertintų Baltijos valstybes kaip įsipareigojimą, o ne kaip turtą, tuomet, žinoma, kiltų problema“, – sakė K. Kessleris.

Kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis, ypač žinomas dėl Rusijos pinigų plovėjų persekiojimo, praėjusią savaitę pateikė baudžiamąjį skundą prieš „Swedabank“, siedamas jį su Sergejaus Magnickio, atskleidusio didžiulę pinigų plovimo schemą 2008 metais, mirtimi. (Rusų oligarchų pinigų plovimo schemas tyręs teisininkas S. Magnickis 2009 metais mirė Maskvos kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis.)

B. Browderio baudžiamasis skundas pateiktas netrukus po to, kai pagrindinis Švedijos transliuotojas SVT bankui pažėrė atskirų kaltinimų, siejančių banką „Swedbank“ su beveik 6 mlrd. JAV dolerių vertės įtartinais sandoriais, susijusiais su „Danske“ skandalu. Didžiausias Danijos bankas pernai rugsėjį pripažino, kad didžioji dalis iš maždaug 230 mlrd. JAV dolerių sumos, keliavusios per jo nedidelį Estijos padalinį 2007–2015 m. laikotarpiu, galimai buvo įtartinos kilmės. Kreditoriaus veiklą šiuo metu tiria JAV teisingumo departamentas ir Vertybinių popierių ir biržos komisija, taip pat Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos atitinkamos institucijos.

© Bloomberg

Nuo tada, kai reguliuotojai ėmėsi ryžtingų priemonių prieš pinigų plovimą, Šiaurės Europos bankai investavo didžiules pinigų sumas į kontrolės mechanizmus, įskaitant ir dideles investicijas į tokias technologijas kaip dirbtinis intelektas, kurios padėtų joms nustatyti įtartinus sandorius ir pranešti apie juos atitinkamoms institucijoms.

K. Kessleris sakė norįs, kad santykiai tarp Estijos ir Švedijos būtų glaudesni. Ir kaip Europos bankų sąjungos narė, Estija norėtų, kad prie jos prisijungtų ir Švedija, sakė K. Kessleris. „Mes nebeturime tiek daug glaudžių sąsajų su Danija, kiek tai yra susiję su finansų rinka, tad nežinau dėl Danijos. Bet dėl Švedijos nėra jokių abejonių, – sakė jis. – Tai maždaug 60–70 proc. mūsų bankininkystės rinkos, ir mes, be jokios abejonės, norėtume joje matyti Švediją.“