„Reta šalis matuoja šią proporciją, tačiau aplenkti 100 proc. būtų sunku“, – teigia Fredrikas Pettersonas, Švedijos investicinių fondų asociacijos vyriausiasis analitikas, pristatęs tyrimą, apimantį pastaruosius 40 metų.
Remiantis tyrimo duomenimis, į ateitį orientuoti politiniai sprendimai, kuriais subsidijuojamos pensijų sistemos lėšos, namų ūkių finansinis išprusimas ir, žinoma, akcijų rinkų augimas per pastaruosius dešimtmečius pavertė fondus kiekvieno švedo gyvenimo dalimi.
Didžiulės santaupos gali praversti namų ūkiams juodą dieną ir padeda apsaugoti vartojimą ir ekonomiką nuo smūgių. Nuo eksporto priklausanti ekonomika silpnėja, o „Brexit“ ir prekybos įtampa dar labiau didina riziką. Tikimasi, kad po ilgo bumo nedarbas pasieks dugną, be to, ir toliau išlieka aktualūs klausimai dėl būsto rinkos ateities po smarkaus nuosmukio 2017 m. pabaigoje.
Taupymo pamatai buvo padėti devintajame dešimtmetyje, kai vyriausybė subsidijavo taupymą bendruosiuose investiciniuose fonduose per vadinamąją „Allemansfonder“ programą, teigia „Avanza“ taupymo konsultantė Johanna Kull. Tai davė aiškų signalą apie ilgalaikio taupymo ir teisingų įpročių formavimo svarbą.
„Taupymas fonduose prisidėjo prie to, kad privatūs asmenys galėjo pasinaudoti fantastiška akcijų rinkos plėtra, kurią stebime pastaruosius 30 metų, – teigia J. Kull. – Tai yra svarbus veiksnys, dėl kurio švedų santaupos šiandien siekia rekordines aukštumas.“
Švedijos fondų santaupos 2018 m. sudarė daugiau nei 30 proc. Švedijos namų ūkių finansinio turto. 1980 m. šis rodiklis nesiekė nė 1 proc.
Be to, švedų turtas vis dažniau iškeliauja už šalies ribų. Dešimtajame dešimtmetyje 86 proc. akcijų investicijų vyko fonduose, investuojančiuose į Švediją, o 2018 m. vietiniai fondai sudarė tik 25 proc. Maždaug 57 proc. fondų santaupų investuota į akcijas, kurios per pastaruosius tris dešimtmečius išliko gana stabilios. Fiksuotų pajamų fondai pamažu nusileidžia mišriesiems fondams.
