Draugiški santykiai atnaujinti pačiu laiku, nes Donaldas Trumpas šią savaitę atvyksta į Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Bjarice, Prancūzijoje.
JAV prezidentas garsėja gebėjimu atrasti Prancūzijos–Vokietijos santykiuose silpnąsias grandis, sopulius, ir dabar, sutelkęs dėmesį į JAV prekybos su Europa sąlygas, ieško būdų įkalti pleištą tarp abiejų lyderių.
„Prekyba kelia rizikų jų santykiams, – teigė Enrico Letta, buvęs Italijos premjeras, dirbęs tiek su Angela Merkel, tiek su Emmanueliu Macronu. – Prancūzija, kaip šalis, turi protekcionistinių tendencijų. Vokietija labiau remiasi pramoniniu eksportu ir yra nusiteikusi jį ginti. Susiklostė dar viena asimetrinė situacija“.
Europos Sąjungos diplomatai baiminasi, kad D. Trumpas, kai tik išsireikalaus iš Kinijos JAV priimtinų prekybos sąlygų, nukreips savo žvilgsnį į Europą. Prekybos klausimas nėra įtrauktas į G7 darbotvarkę, bet, atsižvelgus į naujausią prezidento retoriką, jis greičiausiai iškils per asmeninius, konfidencialius be liudininkų pokalbius.
Anot dviejų šaltinių, artimai susipažinusių su situacija, per rugpjūtį vykusį labdaros renginį Hamptonse D. Trumpas prakalbo apie galimybę įvesti 100 proc. tarifus prancūziškam vynui.
Be to, JAV prekybos atstovas atlieka tyrimą dėl Prancūzijos taikomų mokesčių interneto milžinėms, tokioms kaip „Google“ ir „Facebook“; tuo tarpu ES su nerimu laukia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sprendimo dėl galimo pritarimo JAV tarifų įvedimui 7 mlrd. dolerių vertės ES prekėms, po to, kai buvo priimtas nutarimas dėl neteisėtų subsidijų lėktuvams.
„Europos Sąjunga blogesnė už Kiniją, tik kad mažesnė, – praėjusią savaitę kalbėjo D. Trumpas per mitingą Mančesteryje, Naujajame Hampšyre. – Ji elgiasi su mumis siaubingai: barjerai, tarifai, mokesčiai, – ir mes juos įsileidžiame“.
Plataus masto prekybos karo tikimybė jau sėja nepasitikėjimą tarp Berlyno ir Paryžiaus.
Problema ta, kad D. Trumpo reikalavimai daugiausia pasipriešinimo kelia Prancūzijoje, o jis daugiausia grasinasi nubausti Vokietiją.
Jungtinės Valstijos siekia didesnės prieigos prie Europos žemės ūkio produktų rinkų (prancūzams – „raudonosios linijos“), ir prezidentas, jeigu jis jos neturės, yra rimtai nusiteikęs įvesti tarifus automobiliams, Vokietijos ekonomikos „stuburui“.
Todėl A. Merkel patarėjai nervingai stebi Prancūzijos prezidentą.
Vokietijos pareigūnai jau dabar mano, kad E. Macronas žaidžia dviguba žaidimą prekybos sferoje.
Prancūzija, kartu su savo sąjungininkais, įtikino Vokietiją nesvarstyti žemės ūkio klausimų per ES prekybos derybas su Jungtinėmis Valstijomis, vykusias balandį, bet vis tiek simboliškai balsavo prieš prekybos derybų iniciavimą.
Tai suerzino A. Merkel, ir ji jau nebėra įsitikinusi, ar gali pasitikėti E. Macronu prekybos klausimais, teigė vienas šaltinis, artimai susipažinęs su jos nuomone.
Politikų skirtumai atspindi kontrastingą abiejų lyderių foną.
65-erių metų A. Merkel yra pastoriaus duktė, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje. E. Macronas jau vaikystėje stebino daugybe talentų, penkiolikos metų jis jau kūrė pjeses. Pirmoji – atsargi, antrasis – veikia greitai. Jam patinka skambūs pareiškimai, ji linkusi likti nematoma, sunkiai dirba užkulisiuose.
2017 metų spalį per Frankfurto knygų mugę E. Macronas išstojo su įspūdinga kalba apie XX-ojo amžiaus prancūzų filosofą Paulą Ricoeur‘ą. Jam baigus kalbą, A. Merkel tarė: „Aš nieko nesupratau, ką sakėte, bet skambėjo gražiai“. Ir tada leidosi į diskusiją apie sudėtingas bei painias Vokietijos autorinių teisių taisykles.
Ir vis dėlto, kai E. Macronas stojo prie valdžios vairo, iš pradžių atrodė, kad jiedu užmegs daug žadančią partnerystę, – ankstesniems trims Eliziejaus rūmų šeimininkams nepavyko pasiūlyti tokių reformų, kokių tikėjosi Vokietija.
E. Macronas pažadėjo gerokai pavėluotą Prancūzijos ekonomikos modernizavimą, ir buvo įsitikinęs, kad A. Merkel įtikins Vokietijos skeptikus sutikti su didesne finansine euro zonos integracija. Abi pusės labai greitai pasijuto nusivylusios.
Anot E. Macrono patarėjų, prezidentas vylėsi, jog A. Merkel pademonstruos didesnę drąsą po daugiau nei dešimtmetį trukusio buvimo valdžioje. Bet jie taip pat pripažįsta, jog laikotarpis abiem pusėms buvo nepalankus.
Rezultatų nedavę 2017 metų rinkimai sukėlė mėnesius trukusią politinę aklavietę, ir galiausiai kanclerė pasijuto lyg surištomis rankomis, suvaržyta griežto kurso šalininkų iš savo partijos, įtariai žvelgiančių į E. Macrono pasiūlymus.
Ir į šiuos vis didesnį abiejų pusių nusivylimą keliančius santykius įžengė D. Trumpas. Per susitikimą Baltuosiuose rūmuose, kai 2018 metais JAV su valstybiniu vizitu lankėsi E. Macronas, D. Trumpas rėžė tiradą apie Vokietijos prekybos praktikas, o vėliau pasiteiravo E. Macrono, ką šis manantis apie A. Merkel. Kai E. Macronas pamėgino į klausimą atsakyti mandagiai, D. Trumpas pertraukė jį ir pavadino ją „nevykėle“, pasakojo vienas susitikime dalyvavęs diplomatas.
D. Trumpo monologai, kartais su net su elementariomis faktinėmis klaidomis, gali E. Macroną išmušti iš vėžių, kone atimti žadą, sakė diplomatas. Bet prezidento gebėjimas įžvelgti bendrą vaizdą čia kaip niekad gali būti svarbus, pridūrė jis.
Nuo tada E. Macrono santykiai su D. Trumpu pablogėjo, ir jis kartu su A. Merkel tvirtai laikosi vienos nuomonės tiek Irano, tik klimato klausimais. Bet Prancūzijos lyderis taip pat parodė, jog yra pasiruošęs pasinaudoti tomis pat silpnomis grandimis kaip ir D. Trumpas ir prie progos palikti A. Merkel izoliuotą.
Praėjus mėnesiui po minėto susitikimo Baltuosiuose rūmuose, E. Macronas paliejo kaip niekad nemalonių priekaištų A. Merkel.
Pakviestas į Acheną (Vokietija), E. Macronas pamokslavo auditorijai, tarp kurios buvo ir kanclerė, dėl trukdymo jo planams, taip kone atkartodamas D. Trumpo kritiką Berlyno vyriausybės adresu.
„Vokietija negali amžinai fetišuoti biudžeto ir prekybos pertekliaus, nes šie susidaro kitų sąskaita“, – sakė jis.
Kai Vokietija pernai blokavo ginklų eksportą į Saudo Arabiją po žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo, E. Macronas, kaip ir D. Trumpas, bandė apsaugoti savo santykius su Saudo Arabijos režimu ir atmetė A. Merkel poziciją kaip „demagogišką“.
Tas ginčas iškėlė klausimų dėl Prancūzijos – Vokietijos planų bendromis jėgomis kurti tankus ir naikintuvą.
E. Macronas netgi ėmė kaišioti pagalius į ratus dėl planų jūroje nutiesti Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį, projekto, kuris siutina D. Trumpą.
Berlyno pareigūnai įniršo, kai Prancūzija įtikino ES pareikalauti didesnės „North Stream 2“ reguliavimo institucijų priežiūros, pareikšdami, jog taip kyla grėsmių Vokietijos interesams. Kompromisinis sprendimas galiausiai buvo pasiektas, bet kartėlis išliko.
Vokiečių pyktis vėl įsiplieskė šių metų gegužę, kai E. Macronas viešai pasisakė prieš Manfredą Weberį, Vokietijos pirminį kandidatą į Europos Komisijos vadovo postą. M. Weberis vadovavo didžiausiai EP frakcijai, kanclerės partijos sąjungininkei ir oficialiai laimėjusiai ES rinkimus.
Pati A. Merkel nerodė pernelyg didelio entuziazmo dėl M. Weberio kandidatūros, pripažinusi jo nepatyrimą. Bet vokiečių stovykla E. Macrono žingsnį įvertino ne tik kaip Europos jėgų žaidimą, bet ir kaip išpuolį prieš Europos partijų sistemą, didžia dalimi apsprendžiančią jų įtakingumą.
Vėlesnė įvykių seka buvo tarsi visų 2015 metų naktinių aukščiausio lygio susitikimų atkartojimas su tam tikru papildomu farso elementu. 28 ES šalių lyderiai buvo vėl sukviesti į Briuselį į niekaip nesibaigiančias derybas, nors šįkart buvo sprendžiamas ne euro likimas, o tik bloko aukšto rango biurokrato paskyrimas.
E. Macronas išsprendė krizę, pasiūlydamas Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen, kaip kompromisinę kandidatę, kuri galėtų sulaukti plataus pritarimo.
E. Macronas jųdviejų „dvikovą“ vadina „produktyvia konfrontacija“. A. Merkel teigia pripažįstanti „skirtingą jų mentalitetą“. Žmonės, kurie juos abu pažįsta, teigia, kad jiedu nėra artimi, bet sugeba dirbti kartu.
Jų aljansas būdavo svarbus siekiant pristabdyti JAV lyderį per ankstesnius G7 susitikimus. Jie buvo vieni iš tų, kurie įtikino D. Trumpą pasirašyti komunikatą per pernai Kanadoje vykusį viršūnių susitikimą, net jeigu vėliau grįždamas lėktuvu namo jis jį suplėšė.
Ir bet kokia galima įtampa per rugpjūčio 24–26 dienomis vyksiantį G7 gali pakenkti pastangoms išgauti nuolaidų iš JAV per šio savaitgalio susitikimą.
Kai „Air Force One“ ims leistis Bjarice šeštadienį, abu jie bus pasiruošę dar vienam savo santykių išbandymui.
