Paprastai tai judrus vandens kelio ruožas. Eilinę dieną keleiviniai keltai kovoja dėl vietos su krovininėmis baržomis, pristatančiomis detales į gamyklas pietuose ir vokiškas prekes į Šiaurės jūros uostus, bei turistiniais laiveliais, plaukiančiais apžiūrėti netoliese esančių viduramžių pilių ir vynuogynų.

Po užsitęsusios vasaros sausros energingas eismas vienoje sekliausių Reino atkarpų pernai buvo sustojęs beveik mėnesiui, užsikimšus svarbiai transporto arterijai. Padariniai – pristabdyta Vokietijos pramonės mašina ir sulėtėjęs ekonomikos augimas trečiąjį ir ketvirtąjį metų ketvirtį. Tai tapo paskutiniu įspėjamuoju ženklu, kad netgi pažangios pramonės ekonomikos vis dažniau kovoja su visuotinio atšilimo poveikiu.

„Kiekvienais metais pastebime, kad vandens lygis vis mažesnis, – teigia K. Kilpsas, stotelėje į 150 tonų keltą pakrovęs papildomą flotacijos įrangą, kad vėl galėtų kirsti upę. – Baisu stebėti, kaip keičiasi klimatas“.

Reinas, kurio ištakos prasideda aukštai Šveicarijos Alpėse, apie pusantro tūkstančio kilometrų vinguriuoja po pramoninius Šveicarijos, Vokietijos ir Nyderlandų rajonus, prieš sutekėdamas į jūrą didžiausiame Europos uoste Roterdame. Reinas – svarbus logistikos kanalas tokiems pramonininkams kaip „Daimler AG“, „Robert Bosch GmbH“ ir „Bayer AG“.
Reino upė

Kai dėl nusekusio upės vandens šią vasarą laivyba buvo sustojusi, plieno gamintojas „Thyssenkrupp AG“ buvo priverstas atidėti prekių gabenimą tokiems klientams kaip „Volkswagen AG“, nes negalėjo pristatyti žaliavos į Duisburgo gamyklą.

Reino apribojimai „BASF SE“ kainavo apie 250 milijonų eurų, versdami chemijos gamintoją naudotis brangesnėmis transporto priemonėmis. Neseniai paskelbtame laikraščio interviu „BASF“ generalinis direktorius Martinas Brudermuelleris paragino imtis didelių investicijų į infrastruktūrą, pavyzdžiui, įrengti šliuzus ir užtvankas, kurios galėtų išleisti vandenį, kad būtų užtikrintas laivybos juostų praplaukiamumas.

„Jau pamatėme poveikį nacionaliniam ekonomikos augimui, – teigė „Oxford Economics“ vyriausiasis ekonomistas Vokietijos klausimais Oliveris Rakau. – Problema susijusi su visuotiniu atšilimu ir gali pasikartoti“.

Upę maitina ledynai ir lietūs. Tačiau Alpių ledo srautai nuo 1973 m. iki 2010 m. (tais metais atliktas paskutinis išsamus Šveicarijos vyriausybės užsakytas tyrimas) sumažėjo 28 proc., o šiuo metu – gal ir visais 35 proc., tvirtina Miuncheno universiteto ledynų ekspertas Wilfriedas Haggas.

„Tirpstant sniegui ir ledui, Alpės šyla dar didesniu tempu, – teigia W. Haggas. – Klimato atšilimas reiškia, kad tokie incidentai kaip nuslūgęs upės vanduo šią vasarą yra vis labiau tikėtini“.

Vandens gylis, kuris ties Kaubu 2018 m. antrąjį pusmetį pasiekė žemiausią rodiklį per 12 metų, keliems mėnesiams supančiojo baržų eismą. Baržos, kurių kiekviena tipiškai pakraunama daugiau kaip 18 tūkst. barelių dyzelino, iki gruodžio pabaigos plaukiojo pustuštės, o svyruojantis vandens lygis krovinių gabenimui įtakos turėjo ir sausį, praneša Roterdamo brokeris „Riverlake Barging“.

Kai kuriose Badeno-Viurtembergo degalinėse degalų siurbliai šią vasarą džiūvo tušti dėl tiekimo problemų; Šveicarijoje ir Vokietijoje teko pradėti naudoti atsargas. Lapkritį gamtinių dujų kainos Europoje pašoko net 13 proc., kai komunalinių paslaugų bendrovės perėjo prie dujas naudojančių generatorių, nes anglimi varomoms elektrinėms ėmė trūkti kuro.
Reino upė

Nors Vokietija gali pasigirti išvystytu greitkelių ir traukinių tinklu, Reiną sunku įveikti. Baržos gali plukdyti krovinį, daugiau kaip penkis kartus viršijantį jų pačių svorį, todėl gabenti jomis užsakymus – pigu. Vokietijos federalinio hidrologijos instituto duomenimis, laivybos iš Roterdamo į Bazelį kaštai – maždaug 40 proc. mažesni už geležinkelių transportą.

Siekiant užkirsti kelią būsimiems su transportu susijusiems ekonomikos sutrikimams, kanclerės Angelos Merkel vyriausybė bando imtis priemonių: visam laikui atšaukti sekmadienio apribojimus sunkvežimių eismui Reino teritorijoje, palengvinti baržų apkrovas ir pagerinti krovininių traukinių jungtis.

Kaubo – garsėjančio Pfalcgrafenštaino pilimi, įspūdinga buvusia rinkliavų stotimi, įsikūrusia ant uolos Reino viduryje – gyventojai taip pat pastebi, kad upės vandens lygis smarkiai sumažėjęs, ir nerimauja dėl to, ką atneš ateinantys metai.

„Manau, problemų turėsime daug dažniau“, – svarsto K. Kilpsas, jau 15 metų plaukiojantis Reino vandenimis, kol į jo keltą renkasi automobiliai.