Suskaičiuota dešimties skaudžiausių šių metų klimato nelaimių kaina

Uraganas „Ida“, tropinė audra, kuri rugpjūtį užklupo didžiąją rytinių Jungtinių Valstijų dalį pragaištingomis liūtimis, nusinešė bent 95 žmonių gyvybes, o ekonomikai kainavo 65 mlrd. JAV dolerių. Po mėnesio potvyniai Europoje pražudė 240 žmonių ir pridarė 43 mlrd. dolerių nuostolių, rodo Jungtinės Karalystės labdaros organizacijos „Christian Aid“ atliktas tyrimas. Potvyniai, liepą užgriuvę Kinijos Henano provinciją, nusinešė per 300 žmonių gyvybes ir kainavo daugiau nei 17 mlrd. dolerių.

„Klimato kaitos padariniai šiais metais buvo skaudūs, - sakė Kat Kramer, „Christian Aid“ klimato politikos skyriaus vadovė ir ataskaitos autorė. – Akivaizdu, kad pasaulis dar toli gražu nepajėgus užtikrinti saugaus ir klestinčio pasaulio.“

Manoma, kad šiais metais bus šeštasis kartas nuo 2011 metų, kai pasaulinių stichinių nelaimių kaina viršijo 100 mlrd. dolerių, teigia ataskaitos autoriai, cituodami draudikę „Aon Plc.“.

Ataskaitos autoriai žalą vertino, remdamiesi apdraustais nuostoliais, o tai reiškia, kad tikroji šių katastrofų kaina greičiausiai yra dar didesnė. Apskaičiuota žala paprastai didesnė turtingesnėse valstybėse dėl aukštesnės turto bei draudimo vertės, tuo tarpu keletas pragaištingiausių oro sąlygų sukeltų nelaimių įvyko skurdesnėse valstybėse, kurios nežymiai prisidėjo prie visuotinio atšilimo.

Pietų Sudanas smarkiai nukentėjo nuo potvynių, privertusių milijonus žmonių palikti savo namus, o Rytų Afriką nuniokojo sausra.

Visa tai išryškina klimato krizės netolygumą, teigia „Christian Aid“, perspėdama, kad tokia reiškiniai ir toliau kartosis, jei nebus imtasi konkrečių priemonių emisijoms sumažinti.

Mohamedas Adowas, Kenijoje įsikūrusios ekspertų grupės „Power Shift Africa“ direktorius, sakė, kad žemynui „smogė“ vieni iš mirtiniausių, nuostolingiausių klimato padarinių. Negailestingos sausros Rytų Afrikoje, kurios, kaip prognozuojama, tęsis iki 2022 metų vidurio, „stumia bendruomenes prie bedugnės krašto“, perspėjo M. Adowas.

Paryžiaus klimato sutarties, kuria siekiama, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, nepavyks įgyvendinti, jeigu nebus imtasi skubesnių veiksmų, teigiama ataskaitoje. 2022 metais būtina labiau pasistengti, kad pažeidžiamoms valstybėms būtų suteikta finansinė pagalba, įskaitant fondą, skirtą klimato kaitos sukeltai žalai atlyginti, - vienas iš klausimų, kuris nebuvo suderintas šiųmetėse pasaulinėse klimato derybose Glazge, rodo atliktas tyrimas.

„Buvo labai apmautu palikti COP26 derybas, taip ir nesusitarus dėl fondo, kuris būtų skirtas padėti žmonėms, nuolat kenčiantiems dėl klimato kaitos sukeltų padarinių, - sakė Nushrat Chowdhury, „Christian Aid“ patarėja klimato teisingumo klausimais Bangladeše. - Šio fondo sukūrimas turi tapti 2022 metų pasauliniu prioritetu.“