Technologija, vadinama „Beidou“, pagal Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ jau pradeda veikti kai kuriose Europos ir Afrikos dalyse, ketvirtadienį Pekine reporteriams pranešė atstovas spaudai Ran Chengqi. Bendrovė, naudojanti keletą palydovų, kurie leidžia nustatyti buvimo vietą su apytikriai 10 metrų paklaida, iki 2020 m. planuoja jų paleisti dar 12.

„Kur tik beisite, nuo šiandien „Beidou“ bus su jumis visur ir visada“, – paskelbė Ran Chengqi.

Penktadienį Kinijos bendrovių, susijusių su „Beidou“, akcijos ėmė kilti. „China Spacesat Co.“, gaminanti „Beidou“ technologija paremtą navigacijos įrangą, Šanchajaus biržoje pakilo net 5,2 proc. „Beijing BDStar Navigation Co.“, „Shanghai Huace Navigation Technology Ltd.“ ir „Guangzhou Hi-Target Navigation Tech Co.“ Šendženo biržoje pakilo net 10 proc., bet vėliau nukrito.

Savo nuosavą palydovinę navigacijos ir padėties nustatymo sistemą Kinija pradėjo kurti 10-ajame dešimtmetyje, siekdama sumažinti priklausomybę nuo Jungtinėms Valstijoms priklausančios Pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS). „Beidou“ sistema, kurios pavadinimas kiniškai reiškia „Didieji Grįžulo Ratai“, šiuo metu yra trečiajame vystymo etape ir jau gali teikti navigacijos ir padėties nustatymo paslaugas įvairiuose geografiniuose regionuose. Tikslas – iki šio dešimtmečio pabaigos visiškai aprėpti pasaulį.

GPS palydovas
„Beidou“, teikianti navigacijos ir padėties nustatymo paslaugas Kinijos kariuomenei ir kritinei infrastruktūrai, naudojama vis plačiau, įskaitant žemėlapius, automobilius ir išmaniuosius telefonus. Lapkričio mėnesį Kinija paleido 42-ąjį ir 43-ąjį „Beidou“ palydovus.

Dauguma visame pasaulyje parduodamų išmaniųjų telefonų mikroschemų bus suderinamos su „Beidou“ – pirmąja navigacijos sistema, turinčia integruotas telekomunikacijų funkcijas, tokias kaip tekstiniai pranešimai.

„Beidou“ – vienas iš daugelio ambicingų projektų, kuriuos yra numačiusi įgyvendinti antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, siekdama padidinti savo konkurencingumą kosminėje erdvėje. Anksčiau šį mėnesį Kinija išsiuntė zondą į tamsiąją Mėnulio pusę, ten, kur iki šiol nesilankė jokios kitos šalies zondas. Be to, kinai projektuoja civilinius keleivinius orlaivius, kurie ilgainiui galės konkuruoti su „Airbus SE“ ir „Boeing Co.“ modeliais, o šalies startuoliai vienas per kitą lenktyniauja, siekdami sukurti raketas, skirtas pigiam palydovų išsiuntimui į orbitą, kad patenkintų komercinių kosmoso paslaugų paklausą.