aA
Praėjus mažiau nei dešimtmečiui po to, kai finansų krizė vos neišdraskė euro zonos, ilgai lauktas energingas bandymas paremti valiutų sąjungą žengia į paskutinį savo etapą. Tačiau
besiformuojantis kompromisas vargu ar nudžiugins tuos, kurie palaiko radikalią integruotos bei ryžtingos Europos viziją, pernai pristatytą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono.
Emmanuelis Macronas, Angela Merkel
© AFP / Scanpix

E. Macrono ambicijas varžo jo sąjungininkės Angelos Merkel silpnumas Vokietijoje, šiaurinių euro zonos narių grupės pasipriešinimas ir silpnesnis jo, kaip prezidento, palaikymas šalies viduje.

Tuo tarpu Italijoje toksiškas populistinės politikos ir įtemptos finansų šalies būklės kratinys kursto susirūpinimą dėl dar vienos egzistencinės grėsmės.

Pirmadienį euro zonos finansų ministrai susitiko galutinai suderinti planų, kuriuos jų šalių vadovai aptars vėliau gruodį vyksiančiame viršūnių susitikime.

Štai trys pagrindiniai reformų aspektai, kurie neišvengiamai bus aptarti.

Bankų sąjunga

Ko gero, svarbiausia sritis, kurioje šalys tikėjosi pasiekti pažangos, yra vadinamoji bankų sąjunga – bendrosios taisyklės ir institucijos, vadovaujančios didžiausiems bloko bankams.

Reformuotojai pasisako už bendrą indėlių garantijų sistemą ir paramą fondui, naudojamam palaipsniui likviduoti bankrutuojančius bankus. Šios dvi priemonės apsaugotų atskiras bloko nares nuo rimtos bankų griūties visapusiško poveikio ir palaikytų bendrą finansų sistemą.

Emmanuelis Macronas
Emmanuelis Macronas
© AFP / Scanpix

Euro zonos vyriausybės sutinka, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM), euro zonos finansinės paramos fondas, turėtų būti veiksmingas šioje paramos priemonių sistemoje. Techniniai aspektai vis dar derinami, tačiau dėl bendrų principų jau susitarta. Ir tai, be abejonės, galima vadinti didžiausia tokių diskusijų sėkme.

Tačiau indėlių garantijų sistema sukėlė aršų pasipriešinimą Vokietijoje, ir kitose karingai nusiteikusiose valstybėse. Jos nelinkusios dalytis rizikomis su trapesnėmis šalimis (tokiomis kaip Italija) tol, kol jų bankai nesiėmė veiksmingesnių priemonių savo balansams sutvarkyti. Užuot bandę pasiekti faktinį susitarimą, lyderiai tiesiog siekia „nubrėžti veiksmų planą politinėms deryboms pradėti“. Bet netgi toks sumanymas dabar atrodo pilnas iššūkių, o didėjantis susirūpinimas dėl Italijos skeptikus verčiau dar smarkiau abejoti, teigia pareigūnai.

Finansinės paramos fondas

Būsimas ESM vaidmuo yra viena iš mažiau kontroversiškų debatų sričių. Šalys sutaria, kad fondui turėtų būti suteikti didesni įgaliojimai, susiję su finansinės paramos teikimu, bendradarbiaujant su Europos Komisija (EK(), kuri šiuo metu prižiūri ir vertina valstybių finansinę būklę. Be to, ministrai iš esmės pritaria siūlymui stiprinti prevencines kredito linijas, kurias ESM gali pasiūlyti sunkumų nualintoms valstybėms dar iki tol, kol joms prireikia visapusiškos finansinės paramos.

Siūlymas supaprastinti skolų restruktūrizavimą sulaukė dalinės paramos. Dauguma euro zonos narių pritaria iniciatyvai griežtinti bendrų veiksmų sąlygas, siekiant, kad mažoms kreditorių grupelėms būtų sudėtingiau blokuoti restruktūrizavimo planus. Ir vyriausybės iš esmės sutinka, kad ESM galėtų veikti kaip koordinatorius-tarpininkas tarp valstybių ir privačių investuotojų. Tačiau karingai nusiteikusios narės, įskaitant ir Nyderlandus, ragina diegti platesnio masto, labiau automatinį mechanizmą, kuris diktuoja veiksmus, kai kyla problemų dėl skolos tvarumo. Šiuose raginimuose suskamba ritmas perspėjimas Italijai; nors kitos šalys, tarp jų - Prancūzija, Ispanija ir Portugalija, - tvirtina, kad bet koks skolos restruktūrizavimas turi suteikti erdvės veiksmų laisvei, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

Štai kas liko iš Macrono didžiojo plano sutvirtinti eurą
© Bloomberg

Euro zonos biudžetas

Nors sukurti atskirą euro zonos biudžetą buvo vienas iš pagrindinių E. Macrono pasiūlymų, šie planai stringa, tokio sumanymo nauda abejoja dešimtys valstybių, Be pasipriešinimo iš Nyderlandų vadovaujamos frakcijos, pasigirsta vis daugiau skirtingų nuomonių dėl finansavimo šaltinių.

Šių metų lapkritį šis sumanymas kiek pajudėjo į priekį, kai Prancūzija bei Vokietija sutarė reikalauti tokio biudžeto, kuris paremtų investicijas ir skatintų „sanglaudą ir konkurencingumą“ regione, tai yra padėtų skurdesnėms valstybėms pasivyti. Tačiau šiame pasiūlyme trūksta kelių svarbių elementų, apie kurių svarbą pastaruosius metus kartojo Prancūzijos prezidentas. Bendrajame plane neminimas biudžeto dydis, o „sanglaudos skatinimas“ yra mažiau veiksmingas nei parama ekonominių sukrėtimų paveiktų šalims, - būtent to siekia Prancūzija. Maža to, pasiūlytas euro zonos biudžetas būtų įtraukiamas į platesnį, ES biudžetą, o tai reiškia, kad jis taptų savotišku įkaitu ilgose karingose derybose dėl bendrų ES išlaidų planų.

Svarbiausia, karingai nusiteikusios šalys vis dar tvirtina, esą yra svarbiau kurti “amortizatorius“ nacionaliniame lygmenyje nei kliautis euro zonos masto priemonėmis, skirtomis apsaugoti nares-valstybes nuo nepalankaus finansinio klimato.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nauja NATO kova su Rusija dėl įtakos: įspėja, kad įtampa gali tapti nebesuvaldoma (181)

NATO jau kartą šiais metais išstūmė Rusiją kovoje dėl įtakos buvusiuose komunistiniuose...

Naujojo „Amazon“ Niujorko sandėlio darbuotojai skelbia junionizacijos kampaniją

Neseniai atidaryto „ Amazon “ Stateno salos užsakymų vykdymo centro darbuotojų komitetas...

Gera žinia Manhatano apartamentų „medžiotojams“: nuomos kaina vėl smunka

Manhatano apartamentų nuomininkai lapkritį sulaukė atokvėpio, nes nuomos kaina nukrito po dviejų...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo (236)

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Dėl Kim Jong Uno – gandų banga Seule (13)

Pietų Korėją užliejo spekuliacinių gandų banga: spėliojama, ar Kim Jong Unas apsilankys šį...

Top naujienos

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (2)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Netikėta: prieš šventes pigiausi maisto produktai šiemet pigesni (68)

Kainų palyginimo portalo „ Pricer.lt “ atliktas kainų tyrimas rodo, kad lapkričio mėnesį...

Į Lietuvą atkeliauja sniegas ir tikra žiema (56)

Sinoptikė Izolda Marcinonienė laidoje „DELFI Diena“ teigė, kad savaitgalį džiaugsimės...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (35)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Profesionalus fotografas į policijos automobilius žvilgtelėjo kitaip – tokių jų dar nematėte (3)

Policijos tarnybinius automobilius matome kasdien. Tačiau ne kasdien pro savo fotoaparato ieškiklį...

Vitas Vasiliauskas: pajamų nelygybės klausimas kitąmet tik aštrės (218)

Vyriausybės vykdoma mokesčių ir viešojo sektoriaus politika neprisideda prie pajamų nelygybės...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (34)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Masinė avarija Vilniuje: paralyžiuota Geležinio Vilko gatvė (133)

Penktadienį sostinėje, piko metu, Geležinio Vilko gatvėje, link Gerosios Vilties žiedo, įvyko...

Baškienė apie nusivylimus politikoje: tokie dalykai Seime mane liūdina (145)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) narė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja...