Sujudimas Kinijos žiniasklaidoje trečiadienį, įskaitant ir redakcijos straipsnį pagrindiniame komunistų partijos laikraštyje, iškėlė galimybę, jog Pekinas sumažins žaliavinių prekių, itin svarbių gynybos, energetikos, elektronikos ir automobilių sektoriuose, eksportą. Didžiausia pasaulio gamintoja, Kinija, tiekia apie 80 proc. JAV importuojamų retųjų iškasenų, kurios yra naudojamos daugybės produktų gamyboje, nuo išmaniųjų telefonų iki elektrinių transporto priemonių bei vėjo turbinų.

Strateginių medžiagų, kaip savotiško „ginklo“, grėsmė didina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prieš kitą mėnesį vyksiantį prezidentų Xi Jinpingo ir Donaldo Trumpo dialogą per Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių viršūnių susitikimą. Įtampai gilėjant, Kinija svarsto turimus variantus po to, kai Jungtinės Valstijos įtraukė į juoduosius sąrašus „Huawei Technologies Co.“, taip nutraukdama JAV detalių, būtinų Kinijos išmaniųjų telefonų ir tinklų įrangos gamyboje, tiekimą.

„Kinija, kaip dominuojanti retųjų žemės mineralų tiekėja, jau yra įrodžiusi, kad gali panaudoti retąsias iškasenas kaip derybinį pranašumą, kai tenka dalyvauti daugiašalėse derybose“, – sakė George Baukas, Vakarų Australijos įmonės „Northern Minerals Ltd.“, gaminančios retuosius žemės karbonatus, vykdomasis direktorius.

Jungtinės Valstijos turėtų tinkamai įvertinti Kinijos potencialą prekybos kare, trečiadienį vedamajame straipsnyje rašo „The People‘s Daily“.

Didžiausia pasaulyje vario kasykla
Laikraščio komentaruose nuskambėjo ir viena reta kinų frazė, kuri reiškia „nesakykit, kad neperspėjau“. Specialios formuluotės spaudoje naudotos ir 1962 metais, prieš Kinijai pradedant karą su Indija, ir „tie, kurie yra susipažinę su Kinijos diplomatine kalba, gerai žino šio posakio svorį“, rašė „The Global Times“, laikraštis, Komunistų partijos ruporas, rašė balandį. Tokia frazė taip pat naudota prieš pat Kinijos ir Vietnamo konflikto pradžią 1979 metais.

„The Peeple‘s Daily“, turėdamas galvoje konkrečiai retuosius žemės elementus, užsiminė, kad nėra sunku atsakyti į klausimą, ar Kinija panaudos elementus kaip atsakomąją priemonę prekybos kare.

Kinija „rimtai“ svarsto galimybę suvaržyti retųjų žemės elementų eksportą į Jungtines Valstijas; be to ji gali imtis ir kitų atsakomųjų priemonių, tviteryje rašė „The Global Times“ vyriausiasis redaktorius. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (National Development & Reform Commission) pareigūnas sakė CCTV, kad šalies žmonės tikrai nesidžiaugs produktais, pagamintais iš eksportuotų retųjų žemės elementų, kuriais pasinaudota Kinijos plėtrai prislopinti. „The Global Times“ ir „Shanghai Securities News“ savo trečiadienį publikuotuose vedamuosiuose straipsniuose laikėsi panašaus kurso.

Ką sako mūsų analitikai:

„Jungtinės Valstijos ir toliau remsis retųjų žemės mineralų importu iš Kinijos, medžiagomis, naudojamomis daugelio įvairių produktų – įskaitant elektroniką, hibridinius automobilius ir energijos kaupimo sistemą, – komponentų gamyboje. Importuoti iš Kinijos yra pigiau nei gaminti šalies viduje, Jungtinėse Valstijose“, – rašė Yi Zhu, vyresnysis analitikas „Bloomberg Intelligence“ gegužės 21 d. ataskaitoje.

Šalies gamintojai pastarosiomis savaitėmis laikėsi vieningos nuomonės, esą retieji žemės elementai gali būti rimtu „tūzu“ prekybiniame ginče. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šių metų gegužę kartu su savo vyriausiuoju prekybos su JAV derybininku lankėsi vienoje gamykloje, – šis vizitas pakurstė spekuliacijų, esą strateginės medžiagos gali būti panaudojamos kaip „ginklas“ Kinijos atsakomajame kare su Jungtinėmis Valstijomis.

Retieji žemės elementai jau ir anksčiau figūravo prekybiniame ginče. Azijos šalis padidino tarifus nuo 10 iki 25 proc. prekėms, importuojamoms iš vieno Amerikos gamintojo, tuo tarpu Jungtinės Valstijos išbraukė elementus iš savo būsimų tarifų sąrašo, – dar vienos priemonių bangos, numatytos 300 mlrd. dolerių vertės Kinijos prekių.

Retieji žemės elementai nėra jau labai reti. Ceris, kurio randama gausiausiai, yra dažniau aptinkamas Žemės plutoje nei varis. Visi kiti retieji žemės elementai, be promečio, gali būti randami gausiau nei sidabras, auksas ar platina, rodo JAV geologinių tyrimų biuro (U.S. Geological Survey, USGS) duomenys. Tačiau koncentruotų sąnašų gali pasitaikyti rečiau, ir šio tipo gamyboje dominuoja tik saujelė šalių. Kinija kol kas yra didžiausia iš jų visų, jai tenka beveik 70 proc. pasaulinės gamybos ir 40 proc. pasaulio atsargų, rodo USGS duomenys.

Anglių kasykla
Kinijos retųjų žemės elementų rinkoje dominuoja tokie gamintojai kaip „China Northern Rare Earth Group“, „Minmetals Rare Earth Co.“, „Xiamen Tungsten Co.“ ir „Chinalco Rare Earth & Metals Co.“. Šalis garsėja tuo, kad naudoja elementus norėdama pareikšti vienokį ar kitokį savo politikos argumentą. Ji blokavo eksportą į Japoniją po jūrinio ginčo 2010 metais, tačiau vėliau dėl to sukilus kainoms ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama užsitikrinti tiekimą kitose rinkose, – pastarosioms šiandien vėl gali iškilti grėsmė, jei Pekinas įvykdys savo grasinimus įvesti atsakomąsias priemones.

„China Northern“ akcijų vertė Šanchajuje pakilo 9,3 proc., tuo tarpu „Lynas Corp.“, didžiausios gamintojos, kurios gamyboje naudojami retieji žemės elementai, Sidnėjuje pabrango 16 proc. Hong Kongo biržoje kotiruojamos „China Rare Earth Holdings Ltd.“ akcijų vertė šoktelėjo 41 proc., tad įmonės vertė gegužę išaugo dvigubai.

Kinijos spaudimas toks stiprus, jog JAV kartu su kitomis šalimis pastarąjį dešimtmetį prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bylos, siekdamos priversti šalį eksportuoti daugiau, vyraujant pasauliniam trūkumui. PPO priėmė Jungtinėms Valstijoms palankų sprendimą, nors kainos galiausiai nukrito, nes gamintojai ėmėsi ieškoti alternatyvių variantų.

2017 m. gruodį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo būtų sumažinta šalies priklausomybė nuo svarbiausių mineralų išorinių išteklių, įskaitant ir retuosius žemės elementus, ir kartu sumažintas JAV pažeidžiamumas tiekimo trikdymams.

Reti, bet visur aptinkami

Retieji žemės elementai plačiai naudojami gynybos, energetikos bei technologijų sektoriuose.