Kol koronaviruso krizė grasina sukelti dar didesnę suirutę pasaulio ekonomikose, Lenkijos finansų institucijos pirmauja tarp Rytų Europos bankų pagal pasirengimą galimiems nuostoliams. Susirūpinimą kelia tai, kad šalies prognozės gali būti pernelyg optimistinės, o apsisaugojimo nuo COVID-19 plitimo priemonės pridarys žalos balansams.
Lenkijos skolintojai per pirmąjį ketvirtį padidino nurašymus kredito rizikai padengti 53 proc., o tai sumažino šalies pramonės bendras grynąsias pajamas pusiau. Didžiausia Vidurio Europos tauta susirūpinusi laukia savo pirmosios recesijos nuo 1991 m. ir palūkanų normų sumažinimo iki rekordiškai žemo lygio. Vartotojų išlaidų nuosmukis ir paskolų grąžinimo pertrauka tik padidina riziką, kad bankų pelnas bus ištrintas dar nesulaukus atsigavimo.
„Neegzistuoja jokie koronaviruso skolų nurašymo standartai, tačiau mes suprantame, kad susiklosčius tokiai precedento neturinčiai situacijai ir ateities nežinomybei, verčiau elgtis konservatyviai“, – sakė Slawomiras Sikora, „Citigroup“ Lenkijos padalinio „Bank Handlowy SA“ vadovas, per gegužės 14 d. telekonferenciją. Jo bankas pranešė apie vieną didžiausių rizikos kaštų augimų tarp Lenkijos skolintojų.
Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės – vienos iš sėkmingiausiai išvengusių pandemijos nagų. Čia buvo įvestos vienos griežčiausių karantino ir socialinio atsiribojimo priemonių, taigi ir ekonomikos susitraukimas čia mažesnis nei Vakaruose. Vis dėlto bankai nuo Baltijos iki Balkanų, palaikomi monetarinio centrinių bankų stimuliavimo, ieško būdų, kaip dar labiau sušvelninti smūgį.
Balandžio 30 d. paskelbtoje „Bloomberg“ naujienų apžvalgoje buvo prognozuojama, kad Lenkijos ekonomika, vienintelė Europoje neįklimpusi į recesiją po pasaulinės ekonomikos krizės prieš 12 metų, šiemet susitrauks 3,5 proc. Tai vis tiek švelniausia prognozė žemyne, nors pragaištingi nuostoliai pasijus visose pramonės šakose ir turės skaudų poveikį finansinėms institucijoms. Šiandien Lenkijos finansų ministerija pranešė, kad susitraukimas svyruos nuo 4 iki 5 proc.
Nors daugelis Austrijos, Rumunijos ir Čekijos skolintojų neskuba didinti atidėtų sumų, kol nėra aiškumo dėl ateities, dauguma Lenkijos bankų padvigubino paskolų nurašymus jau per pirmąjį ketvirtį, kai jų portfeliai dar nerodė pablogėjimo ženklų. Pasinaudodami 9-ojo TFAS apskaitos standartais, jie pasirinko į ateitį orientuotą požiūrį ir įvertino, kaip jų klientai gali nukentėti nuo dviejų mėnesių trukmės krizės, per kurią labiausiai rizikuoja mažmeninės prekybos ir laisvalaikio pramonės šakos.
Lenkijos bankai pradėjo taikyti palyginti naują standartą praėjusiais metais, kai būsto paskolų Šveicarijos frankais gavėjai sulaukė paramos savo teisinėse kovose iš Europos Sąjungos aukščiausiojo teismo. Po to dauguma kreditorių pradėjo nurašyti ne tik ieškinius pateikusių klientų paskolas, bet išplėtė atidėjimus visoms būsto paskoloms ne zlotais.
Nors Lenkijos bankai vadovauja atidėjimams kaip grupė, per pirmąjį ketvirtį šioje srityje labiausiai pasižymėjo didžiausias Vengrijos skolintojas „OTP Bank Nyrt.“. Šis bankas ypač rizikuoja dėl to, kad jo operacijos vykdomos nuo Slovėnijos iki Rusijos. Kai kuriems analitikams, įskaitant „MBank“ brokerį Michalą Konarskį, bendras atidėjimų lygis regione atrodo per žemas, nes sudaro tik pusę to, kas buvo atidėta per 2008–2009 m. krizę. Investuotojai taip pat laukia didžiausio Lenkijos skolintojo „PKO Bank Polski SA“ pranešimo, kuris bus paskelbtas gegužės 28 d.
Kiekybinis palengvinimas
Kol antrojo ketvirčio karantinas ir toliau žlugdo verslą, regiono centriniai bankai imasi įgyvendinti obligacijų pirkimo programas, kad padidintų skolintojų likvidumą ir palengvintų vyriausybės stimulų planų finansavimą. Skolintojai taip pat turi aukštą kapitalo ir likvidumo koeficientą, o tai gali padėti išgyventi ir pačius sunkiausius viruso sukeltus apribojimus. Šiandien „Societe Generale“ pranešė, kad nepaisant didelių atidėjimų, „OTP Bank Nyrt.“ turi tvirtą kapitalą ir pakankamus likvidumo išteklius, kad įveiktų krizę.
Vis dėlto bankai tik dabar prisitaiko prie rekordiškai žemų palūkanų normų, o analitikai nagrinėja naujus duomenis, nes pramonės šakos pradeda švelninti apribojimus ir į savo verslo planus įtraukia valstybės pagalbos programas. Lenkijos skolintojai padeda paskirstyti valstybės subsidijas, šitaip tikėdamiesi paspartinti resursų gavimą ir kuo ilgiau išlaikyti klientus mokius.
„Pasibaigus paskolų grąžinimo atidėjimui, bankams prireiks net kelių mėnesių, kad galėtų įvertinti galimas įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, – el. laiške teigė „Santander Bank Polska SA“ analitikas Kamilis Stolarskis. – Kol kas visi mes judame apgraibomis.“
