Iškilęs iš po finansų krizės griuvėsių, bitkoinas buvo sukurtas kaip gelbėjimosi ratas bankams ir vyriausybinėms agentūroms, įkritusioms į giliausią per dešimtmečius Volstrito duobę. Iš pradžių tam, kad įvyktų esminis lūžis, jis buvo per lėtas, suterštas daugybės skandalų: apgaulių, vagysčių ir suktybių, atbaidžiusių daugelį ir paskatinusį griežtesnę reguliavimo kontrolę. Bet vos tik proveržis įvyko ir bitkoinas įsiliejo į vyraujančių tendencijų lauką, jis patvirtino savo, kaip veiksmingiausio aktyvo per dešimtmetį, statusą.
Didžiausias skaitmeninis aktyvas, prekiaujamas už maždaug 7 200 JAV dolerių, nuo 2010 metų liepos šoktelėjo daugiau nei 9 000 000 proc., rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys.
„Bitkoinas iš tiesų pasigavo tą audringą entuziastingą technologijų pasaulio viziją, jog „šį kartą bus kitaip“, – sakė Peteris Atwateris, „Financial Insyghts“ prezidentas ir valstybinio universiteto „William &Mary“ (Viljamsbergas, Virždinija) neetatinis dėstytojas.
Bitkoino dinamika pastarąjį dešimtmetį, net su jo ilgu įsibėgėjimu ir vėliau staigia griūtimi, nustūmė visa kita į pašalį. Tie, kurie sugebėjo išsaugoti kriptovaliutą ilgą laiką, per jos pakilimus ir nuopuolius, žėrėsi didžiulį pelną, net jei ši skaitmeninė valiuta ir toliau teikia peno greito praturtėjimo schemoms. Kai kam nesibaigiančios fantazijos nuolat žertis didelį pelną vis dar padeda išlaikyti bitkoino impulsą. Ir niekas kitas net arti nepriartėja prie tokios dinamikos.
Iš dalies, tokia milžiniška grąža atspindi išeities tašką, susijusį su bitkoino šuolio momentu: skaitmeninis žetonas buvo nieko vertas, kai 2008 metais per Helovyną kažkoks asmuo ar asmenų grupė, pasivadinusi Satoshiu Nakamotu, publikavo pirmąjį darbą, kuriame aprašomas bitkoinas, ir po trijų mėnesių išleido pirmąją bitkoinų programinę įrangą.
Sukurtas kaip valiutos priemonė, kuri gali elektroniniu būdu cirkuliuoti tarp viso pasaulio vartotojų, jis neturėjo centralizuotos kontrolės sistemos. Bitkoiną veikiau valdo kompiuterių tinklas, kuris seka visus sandorius vadinamojoje „blockchain“ technologijų knygoje. Daugeliui tos technologijos buvo pakankama priežastis patikėti šia idėja.
Kitoje lygties pusėje rikiuojasi ištikimi bitkoino entuziastai, kurie įžvelgė šiose technologijose daug vilčių teikiančią galimybę pakeisti pasaulinę finansinę sistemą.
„Tai pirmas kartas, kai susiformuoja realus atskyrimas – panašiai kaip tarp bažnyčios ir valstybės, – atskyrimas tarp pinigų ir valstybės, – teigia Alexas Mashinskis, kriptovaliutos skolinimo platformos „Celsius Network“ įkūrėjas. – Tai inovacija, jaudinanti naujovė.“
Bet bitkoinas lėtai skynėsi kelią, savo pirmąjį sandorį sėkmingai įtvirtinęs tik praėjus dvejiems metams po jo sukūrimo, kai kažkas juo pasinaudojo pirkdamas picą. Nuo tada pirmagimio žetono kaina katapultavo, daugelį kartų pakildama dvigubai, ir kaipmat išniro šimtai imitatorių – vieniems sekėsi labiau, kitiems prasčiau.
Daugelis iš ankstyvųjų pradininkų išliko ištikimi rinkos dalyviai, stebintys, kaip skaitmeninė valiuta laviruoja per pakilimo ir nuosmukio ciklus ir kaip visą pastarąjį dešimtmetį jai beveik niekas negali prilygti.
Ir beprotybės sėkla buvo pasėta. Iki metų pabaigos bitkoino vertė svyravo virš 14 000 JAV dolerių lygio. Bet ji smuko lygiai taip, kaip staigiai pakilo, net greičiau. Baigiantis 2018-iesiems, bitkoino vertė tesiekė kiek daugiau nei 3000 JAV dolerių. Vis dėlto, gana greitai po tokios griūties, valiuta patyrė dar vieną didelį pakilimą, šįkart, 2019 metų vasarą, pasiekusi 13 800 JAV dolerių ribą.
„Žinoma, investuotojams skaičiai labai svarbūs, – sako Davidas Tawilas, „ProChain Catial“ prezidentas. – Artimiausius dešimt metų turi būti visiškai kitas augimo etapas, paremtas visiškai kitokiais veiksniais nei pirmuoju etapu.“
Ir nors ši kriptovaliuta sukrovė turtus spekuliantams ir kai kuriems vagims, bitkoino išlikimas priklausys nuo tolesnio jo panaudojimo. Jis nėra naudojamas kaip paplitusi atsiskaitymo priemonė. Keletas stambaus kapitalo mažmenininkų priima mokėjimus bitkoinais, bet jis, kaip atsiskaitymo priemonė, neįgavo tokio didelio populiarumo, kaip kad daugelis tikėjosi. Sukčiavimų vis dar dažnai pasitaiko. Susidomėjimas mažėja, o konsolidavimas didžiųjų nuosavo kapitalo turėtojų stovykloje yra įgavęs smarkesnį mastą nei per 2017 metų burbulo piką, o tai reiškia, kad jų įtaka kainoms gali stiprėti.
Prognozių kitam dešimtmečiui – apstu. Trečiajame dešimtmetyje plataus masto naudojimas tikriausiai slūgs, teigia ekspertai. „Blockchain“ technologijos iš pagrindų keisis ir spręs visas pasaulio problemas. Kita vertus, reguliavimas greičiausiai griežtės, centriniai bankai skirs tam didesnį dėmesį nei anksčiau.
Kalbant apie artimesnį laikotarpį, kai kurie biržų apžvalgininkai prognozuoja, kad 2020-ieji bus labiau atsparūs svyravimams, atsižvelgus į būsimą atlyginimo už pirmosios kriptovaliutos kasimą sumažinimą perpus (vadinamą halvingu), kurio tikimasi sulaukti 2020 m. gegužės mėnesį. Ankstesnis sumažinimas, inicijuotas maždaug prieš ketverius metus, sutapo su kriptovaliutos kainos įsibėgėjimu, dėl to kriptovaliutų propaguotojai yra linkę tikėtis analogiško scenarijaus.
Anot „CoinList“ prezidento Andžio Brobergo, halvingas jau yra „įskaičiuotas“. „Galbūt jis per aukštai įvertintas ir visi patikės tokia prielaida, ir tada po halvingo matysime nuosmukį, – interviu sakė prezidentas ir vienas iš įmonės steigėjų. – Manęs tai nešokiruotų.“
Bet dar po metų „bitkoinas atras savo koncepciją ir kelią kaip „skaitmeninis auksas“, sakė jis. „Panašu, jis neketina sustoti, tik greitins apsukas ir savaime prasiskins sau kelią. Daugelio kriptoaktyvų sėkmę aš turbūt apibūdinčiau būtent taip.“
