Bet yra netikėtai nemaža grupė VDR produktų, kurie atlaikė Vakarų konkurenciją ir suklestėjo šių laikų Vokietijoje. Panagrinėkime penkis iš jų:

„Kathi“

1991 metais, kai Raineris Thiele‘ė susigrąžino „Kathi“ šeimos verslą, konfiskuotą iš jo tėvų prieš du dešimtmečius, jis ištesėjo pažadą, prieš dvejus metus duotą savo motinai, gulinčiai mirties patale.

Kaethe ir jos vyras Kurtas „Kathi“ verslą pradėjo 1951 metais Halėje, netoli Leipcigo, atradę gatavą kepiniams skirtą mišinį, kuris neturkus tapo populiariausia preke Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR). Deficitų ekonomikoje „Kathi“ paruošti vartoti maisto produktai – įmonė gamina taip pat koldūnų mišinius, padažus bei sriubas, – buvo stačiai šluojami nuo lentynų. Vis dėlto verslo plėtra neatitiko lūkesčių valdžios, kuri nusavino verslą 1972 metais.

Tuo metu kai R. Thiele‘ė susigrąžino „Kathi“, pardavimai buvo smarkiai smukę ir bendrovei teko varžytis su daugiau nei 20 Vakarų prekių ženklų. Vis dėlto „Kathi‘ pavyko susigrąžinti rinkos dalį, tam padėjo daugiausia investicijos į įrangą ir išplėsta produktų linija. Bendrovė pernai pardavė kepimo produktų už 28,5 mln. eurų (31,5 mln. JAV dolerių), lyginant 1,9 mln. eurų 1991 metais.

Įmonė, kuri vis dar gamina produkciją Halėje, yra antra didžiausia kepimo mišinių pardavėja Vokietijoje. Ir „Kathi“ vairas vis dar šeimos rankose: R. Thiele‘ės sūnus Marco‘as su savo žmona Susen šiuo metu valdo verslą.

Konkurentai: Dr. Oetker, Betty Crocker

„Vita Cola“

Pamirškite „Coca-Cola“. Rytinės Vokietijos kampelyje sodos vanduo, kurį prieš šešis dešimtmečius sukūrė vienas VDR mokslininkas, gerokai lenkia įtakingąjį JAV ženklą ir yra laikomas populiariausiu gaiviuoju gėrimu.

„Vita Cola“ viešpatauja Tiuringijos žemėje dėl jos unikalaus citrusinio aliejaus, vanilės bei kofeino junginio. Šio ženklo gėrimų pernai parduotas rekordinis kiekis, net 89 mln. litrų, tad jis tapo populiariausia kola Vokietijos vidaus rinkoje.

Pirmą kartą parduotuvių lentynose jis pasirodė 1958 metais, siekiant įgyvendinti komunistų partijos antrojo penkmečio planus ir pagerinti nealkoholinių gėrimų pasiūlos rodiklius. Numatytas kaip VDR atsakymas į „Coke“, „:Vita Cola“ netrukus tapo dominuojančiu gaiviuoju gėrimu šalyje, daugiau nei 200 gamyklų gamino šį gėrimą pagal valstybinį receptą. Sodos vanduo laikinai buvo dingęs iš prekybos po Rytų Vokietijos griūties 1990 metais, tačiau vietos gamintojas „Thueringer Waldquell Mineralbrunnen“ – dabar priklausantis „Hassia Group“ grupei, įsikūrusios šalia Frankfurto, - atgaivino šį gėrimą po ketverių metų.

„Vita Cola“ užtikrintai užėmė rinkos dalį, pirmą kartą pralenkusi „Coke“ pirmosiose pozicijose Tiuringijoje 2000 metais. Rytinėse žemėse šis kolos prekės ženklas užima antrą poziciją, be to, gėrimas parduodamas ir vakarinėje Vokietijos dalyje. „Vita Cola“ vis dar gaminamas pagal originalų receptą, o tai reiškia, kad jo skonis nė kiek nepakito nuo geležinės uždangos laikų.

Konkurentai: „Coca-Cola“, „Pepsi“, „Afri-Cola“.

„Rotkäppchen“

Daugelio pamėgtas putojančio vyno pavadinimas kyla nuo raudono butelio dangtelio ir pažodžiui reiškia „Raudona jojiko kepuraitė“. Prekės ženklo ištakos siekia 1856 metus, kai Freiburge, netoli Leipcigo, buvo pradėtas vyno verslas, pirmą kartą šis putojantis vynas su prekės ženklu „Rotkäppchen“ buvo pagamintas 1894 metais.

Imperatorius Wilhelmas II buvo didelis vyno gerbėjas ir palaikė įmonės pozicijas, užsakydamas vyno į vokiečių karininkų valgyklas 20-jo amžiaus pradžioje.

Hiperinfliacija ir ekonominė krizė, šalį sudrebinusi po Pirmojo pasaulinio karo, skaudžiai smogė bendrovei, tačiau 1933 metais priimtas sprendimas panaikinti mokestį putojančiam vynui padėjo jiems atsistoti ant kojų dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai vyno gamyba nukrito kone iki nulio.

Vėliau, pasibaigus priešiškiems veiksmams, gamyba devintajame praėjusio šimtmečio amžiuje gamyba atsigavo iki maždaug 15 mln. butelių per metus. Geopolitinė įtampa sustiprėjo griuvus Berlyno sienai, kai po Rytų bei Vakarų Vokietijos suvienijimo bendrovė dėl sustiprėjusios konkurencijos buvo priversta per dvejus metus apkarpyti savo personalą iki penktadalio 1989 metų dydžio. Grupė buvusių vadovų suvienijo jėgas su investuotoju iš Vakarų Vokietijos 1993 metais ir perėmė verslo kontrolę.

Bendrovė šiuo metu vadovauja daugiau nei pusei Vokietijos „Sekt“ rinkos , o tai sudaro apie 60 proc. praėjusių metų pardavimų , arba 660 mln. eurų. „Rotkäppchen“, pagrindinio putojančio baltojo vyno prekės ženklo, pardavimai pakilo 6,7 procento.

Konkurentai: „Freixenet“, „Martini Asti Spumante“.

„Bautz’ner“

„Bratwurst“ dešrelės be garstyčių būtų sunkiai įsivaizduojamos, o vidutinio aštrumo majonezo iš Bauceno (Saksonija), galima įsigyti visuose buvusios VDR prekybos centruose, taip pat ir vakarinėse žemėse, tad „Bautz‘ner“ tampa vienu iš geriausių parduodamų Vokietijoje pagardų.

Geltonoji tyrė gaminama nuo ketvirtojo dešimtmečio. Įmonė priklausė VDR valstybinės įmonės struktūrai, vėliau, 1992 metais, ją labai greitai perėmė Miunchene veikusi „Develey Senf & Feinkost GmbH“. Per trejus metus, ji padidino gamybos apimtis trigubai, ir šiandien kas mėnesį gamybos konvejeriai Aukštutinėje Lusatijoje išleidžia per du milijonus tūbelių.

„Šiandien „Bautz‘ner“ yra ne tik aiškus rinkos Rytų Vokietijoje lyderis, bet ir gerai žinomas už pradinės paskirstymo bazės ribų“, - sakė „Devely“ rinkodaros vadovas Volkeris Leonhardis.

Konkurentai: „French’s“, „Colman’s“, „Thomy“

„Spee“

Rytų vokiečiai savo skalbyklėse jau kelis dešimtmečius naudoja tą pačią skalbimo priemonę, ir „Spee“ iš tiesų buvo populariausias skalbiklis visos šalies mastu. Jis pradėtas gaminti 1968 metais Gentine šalia Berlyno, gamykloje, kurią rusų kariuomenė neteisėtai atėmė iš Vakarų Vokietijos „Henkel AG:“ baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Per patį savo pakilimo laikotarpį gamykla tiekė 80 proc. VDR skalbiklių rinkos. Kai komunistų režimas žlugo dešimtajame dešimtmetyje, „Henkel“ susigrąžino gamyklą ir netrukus pristatė „Spee“ Vakarų šalių vartotojams, ir labai sėkmingai. Šiandien „Spee“ yra trečias populiariausias skalbiklis Vokietijoje, po „Henkel“ „Persil“ ir „Procter & Gamble“„Ariel“.

Nors prekės ženklas išliko, šimtai darbo vietų Gentino gamykloje buvo nurėžta. „Henkel“ perkėlė gamybą į savo būstinę Diuseldorfe maždaug prieš dešimtmetį.

Konkurentai: „Persil“, „Ariel“, „Tide“