aA
Neseniai man teko būti žiuri nare baudžiamojoje byloje, ir ši patirtis mane privertė iš naujo peržvelgti diskusiją apie kibernetinį privatumą.
Žiuri
© Shutterstock

Atsakovas buvo vyras, kaltinamas serijiniu priekabiavimu prie savo buvusios merginos. Įrodymai prieš jį – tūkstančiai telefono skambučių tai moteriai į namus ir darbą bei skaitmeniniai nuogybių vaizdai, kuriuos jis persiuntė jos šeimos nariams ir paskelbė internete.

Prokurorai ir tyrėjai visus tuos įrašus išgavo iš vyro išmaniojo telefono, kuriame įdiegta „Android“ operacinė sistema; jie pasinaudojo teisėtais kanalais, kad patvirtintų jo prieigą prie elektroninio pašto paskyros, kurią jis naudojo priekabiavimui internete; ir gavo kelių mėnesių fiksuotojo ryšio telefono skambučių buvusiai merginai išklotinę. Svarsčiau, kaip viskas būtų susiklostę, jeigu atsakovas pėdsakų „užpustymui“ būtų panaudojęs kitokią technologiją ir kitas ryšio priemones.

O ką, jeigu atsakovas būtų turėjęs naujausią „iPhone“ modelį, kuris laikomas geriau apsaugotu nuo duomenų išgavimo, arba skambinėjimui, žinučių siuntinėjimui ir nuogybių platinimui pasirinkęs privatumo programinę įrangą „Tor“ ir užkoduotą pranešimų siuntimo programą, pvz., „WhatsApp“? Jo priekabiavimas būtų palikęs kur kas mažiau skaitmeninių trupinių, ir galbūt aš būčiau suabejojusi jo kalte. (Su kitais prisiekusiųjų žiuri nariais pripažinome atsakovą esant kaltu dėl daugumos jam pateiktų kaltinimų.)

Ši byla mane paskatino iš naujo įvertinti teisėsaugos institucijų ir prokurorų įspėjimus, kad skaitmeniniai išmaniųjų telefonų užraktai ir išaugęs šifruotų programėlių skaičius jiems trukdo sulaikyti ir nuteisti nusikaltėlius net ir turint teismo sprendimą dėl skaitmeninės informacijos išgavimo. Plačiai nuskambėjusiame 2016 m. epizode JAV vyriausybė siekė priversti „Apple“ padėti nulaužti „iPhone“, kurį naudojo vienas iš San Bernardino teroristinio išpuolio šaulių. Galiausiai FTB sumokėjo už technologiją, kuri įveikė užrakinto telefono slaptažodį, tačiau tuo filosofinė diskusija tarp policijos ir „technarių“ nesibaigė.

Shira Ovide. Ką sužinojau apie kibernetinį privatumą dalyvaudama prisiekusiųjų žiuri
© Archyvo nuotr.

Kibernetinio privatumo ir visuomenės saugumo debatuose paprastai palaikydavau programuotojus, kurie tikina, jog neįmanoma padaryti taip, kad programinė įranga ar įrenginys būtų apsaugoti nuo blogiečių, bet „įkandami“ geriečiams, medžiojantiems narkotikų platintoją ar teroristą. Nepadeda ir tai, kad JAV pareigūnai, kaip rodo duomenys, pervertina užrakintų išmaniųjų telefonų, kurių jie negali įveikti atlikdami kriminalinį tyrimą, skaičių.

Sėdėdama žiuri ložėje, jau nebuvau tokia tikra dėl savo pozicijos.

Savo teismo salės apmąstymais pasidalinau su Jennifer Granick iš ACLU, kibernetinio privatumo eksperte ir buvusia baudžiamųjų bylų advokate. Pasak jos, net jeigu teisėsaugos institucijos ir nusikaltimą tiriantys prokurorai ir negali susipažinti su kiekvienu skaitmeninės informacijos trupiniu, paprastai yra daugiau nei vienas būdas surinkti tuos pačius įrodymus ar patvirtinančią informaciją.

Tarkim, imant šią konkrečią priekabiavimo bylą, net jei atsakovo mobiliojo telefono įrašai būtų neprieinami, visų skambučių ir pranešimų kopijas būtų galima rasti ir aukos telefone. Be to, teisėsaugos atstovai ir prokurorai gali gauti telefono skambučių ar tekstinių pranešimų išklotines iš technologijų ir telekomunikacijų bendrovių, sekti išmaniųjų telefonų veiklą debesyje, surinkti paskyros informaciją iš tinklalapių, nustatyti programėlės buvimo vietą ir kt. Galų gale, žmonės vis dar nuteisiami remiantis liudininkų parodymais, kaip ir anksčiau, kai dar nepalikdavome tiek daug skaitmeninių pėdsakų.

Su šifravimu ar be jo, mūsų veiklos pėdsakų ir internete, ir realiame pasaulyje nuolat gausėja. Privalome nuolat kalbėti apie kibernetinį saugumą, esamą ir siekiamą, ir apie tai, kaip technologijų ir telekomunikacijų įmonės turėtų spręsti, kokiais atvejais perduoti pareigūnams mūsų asmeninę informaciją. Keletas didžiųjų bendrovių nuolat susiduria su svarstymu, ar teisėsaugos institucijos asmeninės informacijos reikalauja teisėtai, ar viršija įgaliojimus. Visuomenei trūksta skaidrumo šiame sprendimų priėmimo procese.

Kaip įstatymus gerbiantis asmuo ir žurnalistė, stengiuosi, kad mano skaitmeninė veikla ir ryšio priemonės būtų kiek įmanoma labiau apsaugotos nuo tapatybės vagių, įsilaužėlių ir – taip, teisėsaugos institucijų brovimosi. Bet taip pat nenoriu, kad žmonės išsisuktų nuo savo padarytų nusikaltimų. Sėdėdama žiuri komisijoje jaučiau, kad sutikčiau iš dalies atsisakyti savo asmeninio privatumo – mainais už tai, kad įsitikinčiau, jog mano bendrapiliečiai saugūs. Tačiau kur brėžti liniją? Akivaizdu, kad aiškaus atsakymo nėra.

Shira Ovide. Ką sužinojau apie kibernetinį privatumą dalyvaudama prisiekusiųjų žiuri
© Shutterstock
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (6)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Turtuoliai patys eglučių nepuošia: kam patiki ir kiek kainuoja (8)

Darbai darbeliai, ir to trūksta, ir ano trūksta, ir kalėdinio gėrimo „Eggnog“ taip pat... –...

JAV šokiravo demaskuotas „Google“ duomenų rinkimo tinklas: jie žino per daug (90)

Antradienį, įpusėjus Kongreso posėdžiui „ Google “ klausimais, Atstovų rūmų narys Tedas...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (150)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Nauja NATO kova su Rusija dėl įtakos: įspėja, kad įtampa gali tapti nebesuvaldoma (199)

NATO jau kartą šiais metais išstūmė Rusiją kovoje dėl įtakos buvusiuose komunistiniuose...

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (129)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (6)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (47)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (47)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (214)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (34)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2514)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (24)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...