Azijos šalys sudaro daugiau kaip 70 proc. Saudo Arabijos naftos eksporto, o tarp jų pirmauja keturios didžiausios ekonomikos – Kinija, Japonija, Indija ir Pietų Korėja, teigia konsultacijų įmonė „Wood Mackenzie“. Tai daro jas ypač neatsparias išaugusiai geopolitinei įtampai Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios šiuo metu visame pasaulyje pašoko naftos kainos.
JAV jau apkaltino Iraną dėl dronų atakos, nukreiptos į svarbiausią naftos įrenginį Saudo Arabijoje, taigi amerikiečių sąjungininkės regione, tokios kaip Japonija ir Pietų Korėja (bei kylančios partnerės, kaip antai Indija) gali jausti spaudimą paklusti bet kokiam tolesniam prezidento Donaldo Trumpo sumanymui. Tačiau pagrindinė šių valstybių užduotis bus užtikrinti, kad bet koks jų atsakas būtų gerai pasvertas.
„Kinijos, Indijos, Japonijos ir Pietų Korėjos vyriausybes neabejotinai vienija jų priklausomybė nuo Saudo Arabijos eksporto, todėl jos norės išvengti bet kokio krizės eskalavimo“, – pabrėžė Miha Hribernikas, „Verisk Maplecroft“ Azijos tyrimų vadovas, patariantis įmonėms rizikos klausimais.
Nors visos keturios didžiausios Azijos ekonomikos stengėsi subalansuoti ryšius tarp Saudo Arabijos ir Irano, Kinija atsisakė griežtai laikytis Amerikos sankcijų šiai šaliai. Indija, kuri anksčiau buvo viena didžiausių pasaulyje Irano naftos importuotojų, nenorom sumažino savo naftos užsakymus Teheranui – sunkus sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad Iranas yra visai netoli nuo vakarinės Indijos pakrantės.
Oficialūs atsakymai į Saudo Arabijos krizę kol kas buvo santūrūs. Aiškiausiai savo poziciją išreiškė Kinija: užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying pažymėjo, kad „neatsakinga galvoti apie tai, kas atsakingas“, kol nepaskelbtos galutinės tyrimo išvados.
Valstybės reaguoja
Nors Pekino strategai mano, kad dramos eskalacija tik įrodo, jog D. Trumpo veiksmai Artimuosiuose Rytuose nepasiteisino, Kinija vis tiek siekia išvengti kylančios geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir bandys tarpininkauti ar paskatinti derybas, teigė Li Guofu, buvęs Kinijos diplomatas Jungtinėse Valstijose bei Kinijos tarptautinių studijų instituto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius.
„Jungtinės Valstijos ilgą laiką ragino savo sąjungininkes išreikšti lojalumą ir reikalavo, kad kitos šalys nutrauktų verslo ryšius su Iranu, – teigia G. Li. – Būtent JAV vaidina svarbiausią vaidmenį išsklaidant įtampą, kurią pati ir sukūrė.“
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad išpuolis prieš Saudo Arabiją pakenkė pasaulio energetikos saugumui ir stabilumui regione. Šalies prezidentas Moon Jae-Inas sušaukė nepaprastąjį posėdį, kuriame bus svarstoma, kaip sumažinti pasekmes tiekimui ir vidaus kainoms, rašoma vyriausybės pranešime.
Ministras pirmininkas Shinzo Abe jau anksčiau sulaukė JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo raginimo prisijungti prie karinių jūrų pajėgų patrulių Hormuzo sąsiauryje. Šis reikalavimas galėtų iššaukti pakartotinius išpuolius, kurių Sh. Abe yra pasiryžęs išvengti bet kokia kaina, nes jie pakenktų Japonijos pacifistinei konstitucijai. Remiantis „Kyodo News“ paskelbta apklausa, maždaug 57 proc. visuomenės pasisako prieš bet kokį japonų pajėgų dislokavimą Hormuzo sąsiauryje, lyginant su vos 28 proc. tokius veiksmus palaikančių gyventojų.
Ankstesni Sh. Abe bandymai tarpininkauti ieškant sprendimo dėl Irano krizės nedavė jokių vaisių. Jo vizitą Teherane birželio mėnesį siekiant sumažinti įtampą sumenkino D. Trumpas, kuris vėliau parašė, kad nė viena šalis nėra pasirengusi susitarimui.
„Japonija greičiausiai bandys likti nuošalyje, kol situacija taps aiškesnė, – teigia Japonijos atvirojo universiteto profesorius emeritas Kazuo Takahashi. – Manau, Sh. Abe bandys prisiimti taikdario vaidmenį, bet kažin, ar jam pavyks daug nuveikti.“
Indijos naftos ministerija pranešė, kad Rijadas juos patikino, jog tiekimas nenutrūks, o užsienio reikalų ministerija pareiškė smerkianti išpuolius prieš Saudo Arabiją. Ministras pirmininkas Narendra Modi, kuris gegužės mėnesį dar kartą laimėjo rinkimus, tačiau dabar kovoja su smarkiu ekonomikos sulėtėjimu, yra vienas pažeidžiamiausių Azijoje dėl staigaus naftos kainų šuolio.
Ilgalaikė perspektyva
Yra tikimybė, kad išpuolis prieš Saudo Arabijos naftos telkinius paskatins valstybes mėginti koordinuoti savo politiką, tačiau tokios pastangos greičiausiai nepasiteisins, svarsto Nickas Bisley, Australijos La Trobe universiteto tarptautinių santykių profesorius.
„Visi tie, kas labiausiai nukentėjo dėl atakų, kaip antai naftos importuotojai, gali pamėginti koordinuoti savo politiką ir bandyti paveikti Jungtines Valstijas, – teigia N. Bisley. – Tačiau atsižvelgiant į tai, kad net artimiausiems patarėjams sunku formuoti D. Trumpo elgesį, visos jų pastangos veikiausiai nueitų veltui.“
Ilgainiui dabartinė krizė gali pastūmėti Japoniją, Pietų Korėją ir Indiją perimti Kinijos modelį, siekiant visame pasaulyje sukurti strateginę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas pastovus energijos tiekimas, teigia Alexanderis Neillas, „Shangri-La Dialogue“ vyresnysis bendradarbis Azijos ir Ramiojo vandenyno saugumo klausimais Singapūro tarptautiniame strateginių studijų institute.
„Kinija tvirtins, kad JAV – permaininga, nepatikima partnerė, kelianti neramumus ir nestabilumą pagrindiniame strateginiame regione. Kinijos naratyvas bus toks, kad jei bandysi prisitaikyti prie JAV, būsi taip pat su visu tuo siejamas“, – svarsto jis.
„Jei atstovaujate vienai iš šių Šiaurės Rytų Azijos šalių, greičiausiai pradėsite mąstyti apie diversifikaciją, – pridūrė jis. – Tai yra būtent toks nenumatytas atvejis, nuo kurio Kinija bandė strategiškai apsidrausti, sukurdama tokią infrastruktūrą.“
