aA
Galimas daiktas, kad prezidentas Vladimiras Putinas už Rusijos ribų ieškos mechanizmo, kuris leistų išlaikyti valdžią pasibaigus dabartinei kadencijai. Tai verčia artimiausią Maskvos sąjungininkę nervintis ir nerimauti dėl Kremliaus grasinimų sumažinti ekonomines subsidijas.
Vladimiras Putinas (viduryje), Michailas Babičius (dešinėje)
© Sputnik / Scanpix

Ilgus metus pumpavusi milijardus dolerių Baltarusijos valstybinei ekonomikai remti, Rusija stiprina spaudimą prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, kad šis pademonstruotų savo lojalumą ir mainais už nuolatinę pagalbą sutiktų su gilesne integracija. Tai kursto baimę Baltarusijoje, nerimaujančioje, kad Rusija ketina vėl prisijungti savo buvusią sovietinę palydovę.

Šie nuogąstavimai gali būti pakankamai pagrįsti, teigė trys Kremliui artimi žmonės, kurie atskleidė, jog V. Putinas galimai planuoja vadovauti suvienytai Rusijos-Baltarusijos valstybei, kad apeitų konstitucinį draudimą tęsti prezidentavimą po 2024 metų.

Nors kol kas nebuvo priimtas joks sprendimas dėl susijungimo, kuris keltų grėsmę opozicijai tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, V. Putinas reiškia vis didesnį nekantravimą A. Lukašenkos atžvilgiu, nerimaudamas, kad šis gali pabandyti ištrūkti iš Maskvos orbitos, patvirtino šaltiniai, paprašę likti anonimais.

Jau dabar ilgiausiai tarnaujantis Rusijos lyderis po diktatoriaus Josifo Stalino laikų, 66-erių V. Putinas pakartotinai atsisakė praplėsti konstitucinio termino ribas, kad pratęstų savo valdymą. Nors jis kol kas nepaviešino savo planų po 2024 m., Kremliaus pareigūnai nagrinėja galimus jo išsilaikymo valdžioje būdus. Vienas iš variantų – atkartoti Kazachstano lyderio Nursultano Nazarbajevo sprendimą praėjusį mėnesį atsisakyti prezidento posto, tuo pačiu išlaikant politinę kontrolę, nors Maskvos analitikai skeptiškai vertina tokio manevro pasisekimą Rusijoje.

„Todėl Baltarusija mums tokia svarbi, nes tai – vienas iš galimų sprendimų“, – teigė buvęs Kremliaus politinis konsultantas Glebas Pavlovskis.

Glebas Pavlovskis
Glebas Pavlovskis
© Itar-Tass / Scanpix



„Suvienyta valstybė“

A. Lukašenka, kurio vadovaujama Baltarusija yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų tiekimo, jaučia Maskvos įvestų naujų mokesčių taisyklių spaudimą – tai, pasak jo, gali sukelti beveik 11 milijardų dolerių nuostolius Baltarusijai iki 2024 m. dėl padidėjusių žaliavų sąnaudų.

„Užuominas aš suprantu: štai jūsų nafta, bet privalote sunaikinti savo šalį ir prisijungti prie Rusijos“, – gruodžio mėnesį kalbėjo A. Lukašenka. Kai kurie Maskvos pareigūnai „tiesiogiai sako“, kad nori įtraukti Baltarusiją į Rusijos sudėtį mainais už finansinę paramą, teigė jis.

Nors A. Lukašenka pasirašė 1999 m. susitarimą suformuoti „suvienytą valstybę“ su Rusija, jis nedavė sutikimo piniginei sąjungai, vieningai teisinei sistemai ir bendrai užsienio ir saugumo politikai mainais už ekonominę paramą, kurią Maskva įvertina maždaug 6 milijardais dolerių per metus. Baltarusija atmeta idėją, kad ši parama tolygi labdarai, teigdama, kad ji yra abiejų šalių ekonominės integracijos vaisius.

„Ekonominis sukrėtimas“

Rusija turi galios Baltarusijoje sukelti „reikšmingą ekonominį sukrėtimą“, teigė Dmitrijus Krukas, Minske įsikūrusios privačios idėjų kalvės „BEROC“ tyrėjas.

64-erių A. Lukašenka, kurį JAV kadaise praminė „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“, savo 10 milijonų tautą geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 m., o 2020 m. planuoja pratęsti kadenciją dar penkeriems metams.

Nors A. Lukašenka garsiai skelbia apie brolišką ryšį su Rusija, jis stengiasi išlaikyti tam tikrą distanciją ir siekti bendrystės su Europos Sąjunga, Kinija ir kaimynine Ukraina, kad kaip nors atsvertų Maskvos įtaką. Gali būti, kad Kremliaus kalbos apie susijungimą yra priemonė, kuria siekiama paskatinti A. Lukašenką suteikti dar daugiau nuolaidų.

Baltarusijoje dislokuotas Rusijos ankstyvojo įspėjimo radaras ir karinio jūrų laivyno ryšių centras, nors iki šiol ji priešinosi Maskvos spaudimui leisti savo teritorijoje įkurti naują karinę bazę.

Aleksandras Lukašenka
Aleksandras Lukašenka
© AFP / Scanpix

Sukėlė pasipiktinimą

Pabrėždamas įtampą, A. Lukašenka praėjusių metų pabaigoje įspėjo saugumo konferenciją Minske, kurioje dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras ir kiti aukščiausio lygio pareigūnai, kad Vakarų karinė ekspansija netoli Rusijos sienų stumia Baltarusiją į Kremliaus glėbį, pasak dviejų susitikime dalyvavusių žmonių.

Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Michailas Babičius taip pat sukėlė pasipiktinimą savo komentarais, susiedamas nuolatinę finansinę paramą su glaudesne integracija ir paskatindamas užsienio reikalų ministerijos atstovą Minske kovo mėnesį pažymėti, kad pasiuntinys „tiesiog nesuprato skirtumo tarp Rusijos federalinio rajono ir nepriklausomos valstybės“.

Praėjusią savaitę ministerija išsakė dar griežtesnę kritiką buvusio KGB karininko M. Babičiaus atžvilgiu. Nors išorinės jėgos ištisus dešimtmečius „nesėkmingai bandė sugriauti glaudžius ir draugiškus santykius“ tarp Baltarusijos ir Rusijos, M. Babičiui „sėkmingai ir efektyviai“ pavyko tai padaryti vos per keletą mėnesių, rašoma pranešime.

Aleksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
Aleksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
© Sputnik / Scanpix

Savo balandžio 19 d. kalboje A. Lukašenka pažadėjo duoti „labai galingą atsaką“ į bet kokį išorinį bandymą priversti Baltarusiją atsisakyti nepriklausomybės. Kovo mėnesį jis pareiškė, kad referendume dėl Baltarusijos įstojimo į Rusiją „98 procentai balsuotų prieš“ bei paneigė bet kokią perspektyvą surengti tokį plebiscitą.

„Šitokio scenarijaus – Baltarusijos ir Rusijos suvienijimo į V. Putino valdomą valstybę – tikimybė nedidelė, tačiau neturėtų būti atmesta“, – teigė Varšuvoje įsikūrusios idėjų kalvės „EAST Center“ tyrimų direktorius Andrejus Yeliseyeu.

Rusija praėjusią savaitę dar labiau padidino spaudimą, uždrausdama įvežti iš Baltarusijos obuolius ir kriaušes, pareiškusi, kad įtaria, jog tie vaisiai gali būti užauginti šalyse, kurioms taikomas Maskvos draudimas importuoti Europos maisto produktus.

A. Lukašenka palygino šį Rusijos veiksmą su sankcijų nustatymu ir pagrasino uždaryti Rusijos naftos vamzdynus visoje Baltarusijos teritorijoje remontui.

„Jie prarado bet kokią gėdą ir bando užlaužti mums rankas“, – teigė jis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(113 žmonių įvertino)
4.3009

Top naujienos

Dalis veiksmų gali turėti visiškai priešingą efektą: prezidento rinkimuose – penktadienio intriga (82)

Gitanas Nausėda turi platesnį rinkėjų ratą, o Ingridos Šimonytės rinkėjai yra labiau...

Erdvesnis kotedžas ar butas už tą pačią kainą: viename iš jų slypi apgaulingi spąstai (7)

Nusprendusius pirkti būstą dažnai kankina dilema, ką geriau rinktis – butą ar kotedžą....

Milijardieriaus pažadas padengti studentų paskolas pasėjo euforiją ir abejones (1)

Milijardierius Robertas F. Smithas nustebino Morhauzo (Morehouse) koledžo studentus, pažadėjęs...

Sudarė 100 įtakingiausių europarlamentarų sąrašą: tarp jų – nei vieno lietuvio (3)

Remiantis „VoteWatch Europe“ duomenimis, europarlamentarai iš Prancūzijos ir Vokietijos...

Štai kas nutiks, jei avietes pasodinsite bet kaip

Įsigijote mugėje aviečių. Jas reikia kuo greičiau pasodinti, tačiau jums trūksta žinių, kaip...

Mokslininkas kovoja su jo sūnų neįgaliu pavertusia liga: viskas prasidėjo kaip paprastas nuovargis

Keletą kartų per dieną ir kasdien – Ronas Davisas sėdi nulenkęs galva ir laukia. Laukia šalia...

Ant raudonojo Kanų kilimo – išskirtinis dėmesys lietuvei Ingridai (11)

Gegužės 14-25 dienomis vykstantis Kanų festivalis sutraukia garsenybes iš viso pasaulio....

Leonardo tempiami ir vėl laimėję „Raptors“ – per žingsnį nuo NBA superfinalo (1)

Toronto „Raptors“ komanda persvėrė NBA Rytų konferencijos finalo serijos iki keturių pergalių...

Šimonytė: aš nevengiu sąsajų su partija, tačiau turiu visišką sprendimų laisvę (469)

Prezidento posto siekianti Ingrida Šimonytė sako, kad rinkimų kampanija niekaip nepakeitė jos...

Paaiškino, kodėl Lietuvos ekonomika auga lėčiausiai Baltijos šalyse (8)

Regioninė atskirtis lėmė tai, kad Lietuvos ekonomikos augimas atsilieka nuo kitų Baltijos šalių,...