Rusija spaudžia sunkumų išvargintą Venesuelą: nagai tįsta į turtingus dujų telkinius

Rusijos ir Venesuelos šį mėnesį pasirašytas susitarimas suteiks „Rosneft“ mokesčių lengvatų išgauti ir eksportuoti dujas iš Patao ir Mechiljoneso telkinių, esančių Venesuelos rytinėje pakrantėje. Dokumentas, į kurį taip pat įtrauktas punktas apie „sąžiningą rinkos kainą“ eksproprijavimo atveju, keičia dvišalį susitarimą, pasiektą 2009 m., teigiama Rusijos vyriausybės paskelbtame pranešime.

Susitarimas leidžia suprasti, kad Rusija palaiko Nicolaso Maduro režimą ir kartu juo naudojasi – tuo metu, kai JAV N. Maduro sankcionuoja, o Kinija nutraukia paramą. Venesuelos dujos galėtų atverti Rusijai naujus kelius į Aziją ir Europą.

„Kinija traukiasi dėl savo finansinės padėties, – interviu telefonu sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro bendradarbis Andrew Stanley. – Tuo tarpu rusai per pastaruosius kelerius metus judėjo priešinga kryptimi, todėl jiems tai – oportunistinis planas.“

Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, nuo 2014 m. „Rosneft“ Venesuelai paskolino apie 6,5 mlrd. dolerių mainais už naftą. „Petroleos de Venezuela SA“, arba PDVSA, „Rosneft“ atsimokėjo bareliais ir, remiantis kompanijos prezentacija, pirmąjį metų ketvirtį dar turėjo apie 1,8 mlrd. dolerių negrąžintos skolos.

Dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino patvirtintų pakeitimų „Rosneft“ ir bendrovės tiekėjai bus atleisti nuo pridėtinės vertės ir importo mokesčių, kad galėtų eksploatuoti du dujų telkinius, esančius netoli kaimyninės Gajanos, kur „Exxon Mobil Corp.“ šiuo metu skuba išgauti naftą. Sutartis buvo paskelbta internete, Rusijos teisinės informacijos svetainėje, kurioje skelbiami nauji prezidento įsakymai ir tarptautiniai susitarimai.

Rosneft

© RIA/Scanpix

Sutartis pasirašyta tuo metu, kai aukščiausi JAV pareigūnai, įskaitant nacionalinį saugumo patarėją Johną Boltoną, pakartotinai apkaltino Rusiją ir Kubą remiant N. Maduro režimą.

„Rosneft“ taip pat svarsto galimybę eksploatuoti kitą gamtinių dujų bloką, žinomą kaip „Deltana 5“, kuris yra daug arčiau pasienio ir dėl kurio vyksta karštos diskusijos, teigia du žmonės, susipažinę su šiuo planu. N. Maduro pažadėjo neleisti „Exxon“ eksploatuoti ginčijamos zonos.

Trinidadas ir Tobagas

Apskaičiuota, kad minėtuose telkiniuose yra 6,4 trilijonai kubinių pėdų gamtinių dujų – dvigubai daugiau, nei visoje kaimyninėje Kolumbijoje. Telkiniai plyti mažiau nei 100 kilometrų atstumu nuo Trinidado ir Tobago, kur mažėjanti vidaus produkcija reiškia nepanaudotus eksporto pajėgumus, kuriuos galėtų užpildyti Venesuelos produkcija.

PDVSA ir „Rosneft“ atstovas spaudai Venesueloje komentuoti atsisakė.

© Bloomberg

„Rosneft“ turėtų dvi dujų eksporto galimybes. Kompanija galėtų pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Venesueloje arba vamzdynu transportuoti dujas į Trinidadą, kur yra SGD traukinių su nepanaudotais pajėgumais.

Pokyčiai rodo, jog Venesuelos vyriausybė yra pragmatiška ir puikiai suvokia: naftos telkiniai turi būti suderėti palankiomis sąlygomis, kad išliktų konkurencingi, teigia Antero Alvarado iš konsultacinės įmonės „Gas Energy Latin America“. Tačiau jis išreiškė abejones dėl to, kaip „Rosneft“ pavers dujas pinigais.

Venesuela neturi SGD įrenginių, pažymi A. Alvarado, o Rusija neturi stiprių komercinių ryšių su netoliese esančiu Trinidadu, kuriam iš pradžių būtų galima pardavinėti dujas. Sandoris leidžia manyti, kad Rusija ateityje gali stengtis stiprinti prekybinius saitus su šia šalimi.

Gilėjantis įsitraukimas

„Gilėjantis Rusijos įsitraukimas į regiono energijos tiekėjo Trinidado reikalus kelia susirūpinimą, – pranešime klientams teigė „Caracas Capital Markets“. – Rusai jau dabar dominuoja dujų gamyboje Azijoje ir Europoje ir plėtoja tolesnius masinius pajėgumus Sibire ir Arktyje.“

© Itar-Tass / Scanpix

Rusija nuo seno remia politiškai jai parankius sąjungininkus, kaip kad N. Maduro, trukdydama JAV daryti įtaką užsienio reikalams. „Rosneft“ 2011 m. įsigijo dalį PDVSA turto, nusipirkusi Venesuelos naftos kompanijos akcijų paketą Vokietijos „Ruhr Oel GmbH“. Vėliau ji įsigijo ir daugiau akcijų – trijų naftos projektų Orinoko baseine ir dviejų bendrų įmonių Marakaibo ežero regione.

Užsibrėžtas tikslas

Ne visi su Venesuelos naftos pramone susiję rusai seka „Rosneft“ pavyzdžiu. „Lukoil“ 2014 m. pardavė „Rosneft“ savo akcijų dalį Venesuelos naftos projekte. „Gazprombank“ šiemet pardavė bendros įmonės „Petrozamora“, įsikūrusios vakarų Venesueloje, akcijas nežinomam pirkėjui.

Vis dėlto glaudūs ryšiai, kuriuos „Rosneft“ užmezgė su N. Maduro, skatina laikytis užsibrėžto tikslo.

„Iš pradžių venesueliečiams skolino kinai, bet paskui juos išstūmė rusai, susidomėję kai kuriais dideliais Venesuelos naftos projektais – kažkas rusus čia traukia“, – teigia Ruaraidhas Montgomery, Hiustono energetikos tyrimų įmonės „Welligence Energy Analytics“ direktorius.

Straipsnis parašytas su Lucios Kassai, Olgos Tano, Denitsos Tsekovos ir Stepano Kravchenko pagalba.