Susitarti su JAV, kuri šiuo metu tvirtina laikysianti savo kariuomenę Sirijoje tol, kol Iranas atsitrauks, mažai tikėtina, interviu sakė Vitalijus Naumkinas. Todėl dabar Rusija deda visas viltis į aukščiausio lygio susitikimą Sirijos klausimu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kurį ketinama organizuoti Turkijoje. Tuo tarpu Europa reikalauja Basharo al-Assado pasitraukimo iš valdžios.

„Nesuprantu, kodėl Europa turėtų amžinai pataikauti Vašingtonui, – svarsto geriausias Sirijos politikos žinovas Rusijoje V. Naumkinas. – Jeigu Europa tiki, kad atsikračius B. Assado į valdžią ateis nuosaikesnės politinės jėgos, jie gyvena fantazijų pasaulyje. Vairą perims radikalai, pjaustantys žmonėms gerkles.“

Kai kuriais Artimųjų Rytų klausimais, tarkim, ginant Irano branduolinį susitarimą, Europos Sąjunga palaikė Rusijos pusę, pasipriešindama Donaldo Trumpo politikai. A. Merkel turi savų motyvų padėti Sirijai atsitiesti po pilietinio karo. Didžiausios pabėgėlių krizės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų akivaizdoje įsileisti į šalį apie pusę milijono sirų – tokia A. Merkel politika prisidėjo prie radikalių dešiniųjų politinių jėgų sustiprėjimo, kas savo ruožtu silpnina jos valdžią.

Per rugpjūtį netoli Berlyno vykusį šalių vadovų susitikimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas konfrontavo A. Merkel prašymu skirti pinigų Sirijos atstatymui, pabrėždamas, jog antraip Europą gali užplūsti dar daugiau pabėgėlių.

„Kodėl gi nepadėjus?“

Bet nei A. Merkel, nei likusi Europa nepalaiko Rusijos sprendimo Sirijos atžvilgiu. Putinui tai reiškia riziką atsidurti keblioje padėtyje. Nors, įsikišus rusų karinėms pajėgoms, B. Assado veiksmus pavyko sustabdyti, šalies atstatymą po karo Jungtinės Tautos įvertino 250 mlrd. dolerių, o Vakarų valstybės Rusijos prašymus prisidėti finansiškai atmeta.

„Kodėl jūs nenorite padėti grįžtantiems į Siriją žmonėms net vyriausybės užimtose teritorijose?“ – klausia Naumkinas, Maskvos Orientalistikos studijų instituto vadovas ir Kremliaus palaikomo „Valdai“ diskusijų klubo narys. Jis ragina Europos tautas atkurti sirų namus, mokyklas, ligonines ir kelius.

ES ir JAV lyderiai teigia, kad dėl šimtų tūkstančių mirčių karo metais daugiausia kaltas B. Assadas: kol valdžios vairas jo rankose, apie politinį stabilumą negali būti nė kalbos.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas praėjusį mėnesį sakė, kad jo šalis padėtų sumokėti už šalies atstatymą, jei būtų priimtas politinis sprendimas, įteisinantis laisvus rinkimus. Tačiau, kol valdžioje lieka B. Assadas, Vokietija, pasak dviejų vokiečių pareigūnų, susipažinusių su Sirijos politika, finansiškai prisidėti neketina, mat B. Assadas Berlyne laikomas pagrindine tokio proceso kliūtimi.

Pasak aukšto rango prancūzų diplomato, Prancūzija aukščiausio lygio susitikime Turkijoje nedalyvaus, jei neturės garantijos, kad bus padaryta pažanga siekiant politinio pokyčio.

„Alternatyvų nėra“

Su Rusijos ir Irano pagalba B. Assadas jau susigrąžino didžiąją šalies dalį ir nerodo didelio noro atsisakyti valdžios.

Didžiausia jo nekontroliuojama teritorija šiaurės rytuose, turinti daug naftos, šiuo metu yra kurdų kovotojų, kuriuos remia daugiau nei 2000 JAV karių, rankose. Tai sustiprina D. Trumpo įtaką siekiant savo tikslo – išstumti Irano jėgas iš Sirijos.

„Be JAV joks susitarimas neįmanomas, – teigė Beiruto instituto direktorė Raghida Dergham, kuri kitą savaitę dalyvaus „Valdai“ klubo susitikime su V. Putinu. – Nemanau, kad europiečiai gali ar netgi nori eiti tuo keliu.“

Rusijos pozicija tokia: patraukus B. Assadą, šalis gali subyrėti, o Jungtinių Tautų palaikomos pacifistinės kalbos Ženevoje geriausiu atveju gali privesti prie palaipsnio valdžios pasidalijimo, tvirtina V. Naumkinas. B. Assadui „alternatyvų nėra“ – jeigu laisvi rinkimai būtų surengti rytoj, jis be vargo laimėtų.

Vokietija vertina Rusijos sėkmingą bandymą įvesti Sirijoje šiokią tokią tvarką, ir pritaria teiginiui, kad be B. Assado visa sistema žlugtų. Tačiau jam tebesėdint valdžioje prisidėti finansiškai Vokietija atsisako.

Pinigų šalies atstatymui galėtų duoti ne tik Vakarų šalys. Kinija yra užsiminusi, kad sutiktų prisidėti, be to, esama atšilimo požymių tarp B. Assado ir kai kurių turtingų Persijos įlankos arabų valstybių, kurios karo metu palaikė jo oponentus.

Vis dėlto V. Naumkinas teigia, kad ypač svarbūs išlieka energetiniai ištekliai JAV okupuotuose šiaurės rytuose – pagrindinis Sirijos pajamų šaltinis.

„Norint išgyventi, Assadui reikia naftos“, – apibendrino jis.

Situacija Sirijoje