aA
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, per dažnai nesutaria su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. JAV galvai per mažiau nei mėnesį net du kartus griežtai sukritikavus Kremliaus šeimininką, Rusija pamažu pradeda praregėti: D. Trumpo pažadas, užuot didinus įtampą, gerinti dvišalius santykius, buvo nieko vertas.
© AP / Scanpix

Ūmūs Rusijos politikų šampanu ir aplodismentais po pergalės JAV prezidento rinkimuose 2016 metais sveikinto D. Trumpo sprendimai neretai vertinami kaip lojalumo Maskvai išraiška. Tik štai Kremliaus ponai kaip reikiant loštelėjo atgal, sužinoję apie JAV prezidento sprendimą, kurį, žinoma, jis pranešė socialiniame tinkle „Twitter“: susitikimą su V. Putinu Didžiojo 20 (G20) viršūnių susitikime Argentinoje likus vos kelioms valandoms iki jo pradžios jis atšaukia.

Žinoma, rusai tokį sprendimą vadina netinkamu. Nuo tos akimirkos Kremliaus susierzinimas ir nepasitenkinimas tik auga, sako keturi įtakingi politikai, dėl savaime suprantamų priežasčių panorėję likti anonimai.

„Tai signalas mums visiems, kaip sunku – gal net neįmanoma – dirbti su žmogumi, kuris nesugeba elgtis kaip patikimas ir tinkamas partneris. Rusijos kantrybė senka“, – yra sakęs Kremliaus įsteigtos Rusijos tarptautinių santykių tarybos vadovas Andrejus Kortunovas.

Prieš nesėkmę Buenos Airėse buvo atšauktos lapkričio 11 dieną turėjusios vykti D. Trumpo ir V. Putino derybos Paryžiuje. Tai jau trečias toks apmaudus nusivylimas per 12 mėnesių, gniuždantis Maskvos viltis dėl proveržio santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis. O juk D. Trumpas prezidento poste jau trečius metus. D. Trumpui pagrasinus trauktis iš kertinės branduolinės sutarties, o V. Putinui mainais užsiminus apie naujas ginklavimosi varžybas, Kremliui praktiškai nelieka alternatyvų – tik priešintis Amerikos reikalavimams.

Nors V. Putinas per prezidentų susitikimą Helsinkyje ir buvo pakviestas vizito į Vašingtoną, šiuo metu „tai nesvarstomas klausimas“, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Panašu, kad prezidentai nesusitiks ir per ateinantį G20 viršūnių susitikimą, birželį vyksiantį Japonijoje.

Griežta pozicija

Skaudus nusivylimas D. Trumpu kaip svajonių partneriu gali reikšti, kad Rusija imsis griežtinti savo poziciją derybose su amerikiečiais tokiais aštriais klausimais kaip ginklų kontrolė, konfliktai Ukrainoje ir Sirijoje bei Irano branduolinė programa. Santykių krizė gali reikšti ir naujų amerikiečių sankcijų, nukreiptų prieš prezidento aplinką, įvedimą.

Jungtinės Valstijos kaltina Rusiją nuo tada, kai į Baltuosius Rūmus atėjo D. Trumpas, „elgiantis piktavališkai“, o toks elgsenos formatas jokiais būdais neleidžia prezidentui gerinti dvišalių santykių, kad ir kaip jis to norėtų. Artimiausiais mėnesiais krizė gali dar pagilėti, jei Jungtinės Valstijos dėl Rusijos kišimosi į rinkimus nuspręs pritaikyti naujų sankcijų. JAV Valstybės departamentas gali imtis naujų veiksmų ir dėl incidento Solsberyje, kai buvo apnuodytas buvęs Rusijos saugumo agentas, nors savo kaltę Maskva ir akiplėšiškai neigia.

Net ir Kongresui bei Baltiesiems Rūmams griežtinant ir plečiant sankcijas, Kremlius visomis išgalėmis bandė į savo pusę palenkti D. Trumpą. Liepą Helsinkyje V. Putinas pareiškė norėjęs, kad JAV prezidento rinkimus laimėtų būtent D. Trumpas, tačiau primygtinai akcentavo, kad Rusija su jo pergale neturi nieko bendro ir į rinkimus nesikišo. Jis taip pat stojo į D Trumpo pusę, kai šis savo šalyje išprovokavo nemenką skandalą palaikydamas V. Putiną ir atmetęs JAV žvalgybos agentūrų išvadas, jog Rusija tikrai prikišo nagus.

Laivynų susidūrimas

Nors anksčiau Rusijos politikai ir deklaravo esantys supratingi dėl D. Trumpo patiriamų politinių sunkumų amerikiečiams tiriant galimą rusų kišimąsi į rinkimų procesą, šį kartą jie atvirai abejoja amerikiečių prezidentu. D. Trumpas paaiškino, jog susitikimą su Rusijos prezidentu atšaukė dėl incidento su Rusijos ir Ukrainos laivynų laivais netoliese Krymo. Maža to, visą kaltę suvertė rusams.

Apie savo sprendimą D. Trumpas prabilo praėjus kelioms valandoms po to, kai jo buvęs asmeninis teisininkas Michaelas Cohenas prisipažino melavęs Kongresui dėl D. Trumpo investicijų į nekilnojamąjį turtą Maskvoje.

Rusija atsižvelgė į D. Trumpo pasiaiškinimą, tačiau, „mano nuomone, tikroji priežastis – vidaus politikos situacija Jungtinėse Valstijose“, žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Rusijos valstybinė televizija, seniau šlovinusi D. Trumpą, pradėjo iš jo tyčiotis ir žeminti. „Kas tai per žmogus? Pirma sako, kad bus vienaip, o paskui persigalvoja. Tikrų tikriausias kvailumas, ir daugiau nieko. Panašu, kad jis labai nestabili asmenybė. Trumpas niekada nebuvo mūsų draugas – niekada!“ – štai kaip kalbėjo geriausiu laiku rodomos naujienų laidos „60 minučių“ vedėjas Jevgenijus Popovas.

Būtų dar blogiau

Didesnę įtaką turintieji valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ nariai netgi apgailestavo dėl D. Trumpo pergalės, nors pats V. Putinas atmeta mintį, esą, jai rinkimus tada būtų laimėjusi demokratė Hillary Clinton, tokios politinės trinties kaip dabar būtų buvę galima išvengti.

„Su Clinton būtų tik dar blogiau. Ji patyrusi politikė, visi jos sprendimai ir veiksmai būtų paremti logika ir tam tikra diskusija. Čia matome labai didelius svyravimus – tai į vieną pusę, tai į kitą“, – sako senatorius Frantsas Klintsevičius iš „Vieningosios Rusijos“ valdančiosios tarybos.

V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas tvirtina, kad, kardinaliai pasikeitus situacijai Argentinoje, „niekas nepasijuto užgautas“. Gal rusai, esą, ir neužsigavo, bet „mes tikrai nemaldausime amerikiečių“ susitikti, patikino jis.

Nors D. Trumpas ir toliau reiškia susidomėjimą geresniais santykiais, viešumoje apie tai rečiau kalba tiek pats, tiek jo patarėjai – greičiau jau renkasi kritikuoti Rusijos veiksmus. Štai Jungtinių Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley per neeilinį Saugumo Tarybos posėdį Ukrainos karinio laivyno laivų ataką pavadino „neatsakingu“ ir „neteisėtu“ veiksmu. Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad tai „pavojingas konflikto eskalavimas ir tarptautinės teisės pažeidimas“.

Neišprovokuota ataka

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai pirmą kartą nuo 2014 metų, remdamiesi vadinamąja Atviro dangaus sutartimi, gruodžio 6 dieną atliko skrydį virš Ukrainos. Taip norėta buvusiai sovietinei šaliai ir jos kaimynėms priminti Amerikos įsipareigojimus ir išreikšti palaikymą po „niekaip neišprovokuotos Rusijos atakos“ prieš ukrainiečių laivus, teigiama JAV Gynybos departamento išplatintame pareiškime.

Nors Jungtinės Valstijos ir norėtų geresnių santykių su Rusija, „tai neįmanoma, kol Maskva ir toliau Ukrainoje bei kitur imasi neteisėtų ir destabilizuojančių veiksmų“.

Skrydis buvo vykdomas po incidento Ramiajame vandenyje: pirmą kartą nuo 1987 metų amerikiečių karo laivui atlikus vadinamąją FON operaciją netoliese ginčytinų vandenų Japonijos jūroje, jį ėmėsi lydėti Rusijos karo laivas ir lėktuvas.

Rusija sulaukia raginimų aktyviai prisidėti prie santykių gerinimo, sako buvęs Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose ir parlamento tarptautinių santykių komiteto vicepirmininkas Vladimiras Lukinas, bet ne viskas taip paprasta: „Mes norime duoti ir gauti, vien duoti mes nesutinkame“.

Žinoma, Rusija gali pabandyti išnaudoti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos nesutarimus, sako A. Kortunovas. Europos Sąjungos sankcijos, skirtingai nei amerikiečių pritaikytos, gali būti panaikintos, jei tik Rusija imsis veiksmų, kaip užbaigti separatistinį konfliktą Ukrainoje, teigia ekspertas.

Kariniame fronte Rusija jau grasina taikytis į Europos valstybes, jei šios savo teritorijoje, D. Trumpui pasitraukus iš Vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės sutarties, įkurdins JAV raketų.

„Nė nebandykite kalbėtis su Rusija iš galios pozicijos. Taip paskaus galvą, jog nežinosite, kur dėtis“, – reziumuoja A. Kortunovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Diena. Ar Bakas išsižada savo pasakytų žodžių apie „MG Baltic“ ir kaip suvaldyti korupcijos apimtis Lietuvoje? vyksta apklausa

„DELFI Dienoje“ išskirtinis Seimo NSGK pirmininko Vytauto Bako interviu. Ar politikas išsižada...

Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras konsultuoja kai kurie politikai ir Seimo nariai (167)

Šiomis dienomis Viešojo saugumo tarnyba (VST) vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui...

Nuosavybės neliečiamybei iškilo grėsmė: stambūs investuotojai galėtų paimti žmonių žemę (164)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija užregistravo įstatymų paketą, kuriame numatyta, kad valstybė...

Gydytoja įspėja: Lietuvoje dešimtys tūkstančių nė nenutuokia, kad nešioja gyvybei pavojingą virusą (16)

Hepatito C virusinė infekcija nustatyta maždaug 15 tūkst. lietuvių, tačiau specialistai mano,...

Sunku nuspėti, dar sunkiau – pagauti: Grigonis ir „Žalgiris“ vaikysis į laisvę ištrūkusį vijurką specialiai Krepšinis.lt iš Milano (19)

Milano „Olimpia Armani“ treniruojantis italas Simone Pianigiani savo komandos lyderiui Mike'ui...

Iš Europos – rimtas reikalavimas: žinomos bendrovės reikalauja grąžinti 4 mln. eurų paramą (22)

DELFI žiniomis, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kreipėsi į atsakingas Lietuvos...

Vienas brangiausių Europos viešbučių laukia lietuvių antplūdžio: čia prisistatyti ubagais neapsiverčia liežuvis (178)

Norite suvokti, ar jau esate turtingas, ar dar toli gražu? Paprasčiausiai atsakykite į klausimą...

Venesueloje bręsta pokyčiai: šie protestai visai kitokie, nei anksčiau – kyla patikimiausi režimo rėmėjai (243)

Trečiadienį tūkstančiai Venesuelos gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš, ko gero,...

8 būdai, kaip keliaujant ilgiau išlaikyti telefono baterijos veikimo trukmę (6)

Atsisiųskite visą jums reikalingą turinį iš anksto, nustatykite tamsųjį režimą ir pasiimkite...