Asociacijos su vienu tamsiausių komunistinės praeities puslapiu neatbaidė aukščiausios grandies biurokratų, kurie entuziastingai sutiko šią idėją. Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnullinas prisiminė kažkada dirbęs su kaliniais plytų gamykloje, kai penktadienį RBC naujienų žurnalistui pasakojo apie derybas dėl kalinių, kaip darbo jėgos, panaudojimo statybų aikštelėse, – tokį planą patvirtino ir pramonės ministras Denisas Manturovas.
„Tai nebus joks gulagas, bus sudarytos visiškai naujos ir padorios sąlygos“ dirbantiems kaliniams, gegužę žmogaus teisių pareigūnams sakė Rusijos kalėjimų priežiūros institucijos direktorius Aleksandras Kalašnikovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Pasak pareigūno, dabar apie 190 tūkst. iš 483 000 Rusijos nuteistųjų turi teisę keisti laisvės atėmimo bausmę į priverstinius darbus pataisos centruose, nors dalyvavimas tokioje programoje turėtų būti savanoriškas.
Žodis „gulagas“ primena sovietinio darbo stovyklų istoriją: tose stovyklose tarp milijonų kalinių ir „valstybės priešų“, verčiamų dirbti kasyklose, miškų ūkiuose, kelių bei geležinkelių statybose, mirė apie 1,7 mln. žmonių, pikas buvo pasiektas Josifo Stalino valdymo laikais.
Statybos bendrovės labiausiai kenčia dėl darbo jėgos trūkumo, nes smarkiai sumažėjo darbo migrantų, ypač iš centrinės Azijos; tokia padėtis verčia didinti atlyginimus ir projekto sąnaudas. Per pandemiją įsigaliojus griežtesnei sienų kontrolei, Rusija svarsto planus skiepyti darbo migrantus, taip tikėdamasi daugiau jų įtraukti į savo ekonomiką.
Laisvų darbo vietų skaičius Rusijos statybų sektoriuje balandį šoktelėjo 83 proc., palyginti su tuo pačiu 2019 metų mėnesiu, prieš pernai smogiant koronaviruso pandemijai, rodo darbo jėgos samdos tinklalapio „SuperJob“ duomenys. Siūlomi atlyginimai nuo praėjusių metų gegužės išaugo 15 procentų.
Nors nuteistųjų darbo jėga panaudojama daugelyje kitų šalių, tarp jų ir Jungtinėse Valstijose, kur kaliniai dirba įvairiausius darbus nuo sniego kasimo iki gaisrų gesinimo, sovietinės patirties brutalumo mastas buvo įamžintas Aleksandro Solženicyno knygoje „Gulago archipelagas“
Ir vis dėlto A. Kalašnikovo pasiūlymas paskatino vieną valstybinės naujienų tarnybos skyrelio redaktorių leistis į apmąstymus, esą gulagas jau nebuvo toks blogas, nes jis suteikė šimtams tūkstančių kalinių socialinės pažangos galimybę įgyjant įgūdžių ir kartu gaunant maisto ir pastogę.
„Priverstinis darbas“
„Jei tai iš tiesų nutiks, aš net neabejoju, kad tai bus prastai apmokamas priverstinis darbas, – sakė Svetlana Ganuškina, „Memorial“ žmogaus teisių grupės įkūrėja, kuri taip pat vykdo migrantų teisių gynimo kampaniją. „Memorial“ ištisus dešimtmečius fiksavo gulago baisumus.
Valdžia planuoja pritraukti kalinius prie darbų, kurie padėtų paspartinti 10 mlrd. JAV dolerių vertės projekto, skirto modernizuoti ir plėsti geležinkelius į Rusijos Tolimųjų Rytų uostus, įgyvendinimą. Pradinėse Baikalo–Amūro magistralės (arba BAM) statybose dalyvavo šimtai tūkstančių gulago kalinių, nemaža jų dalis per tą laiką mirė.
117 pataisos centrų kaliniai jau dabar dirba bendrovėms ir gauna už tai algą, nors kalėjimų sistema turi atidžiai stebėti jų darbą, kad užkirstų kelią pažeidimams, sakė Eva Merkačiova, kalėjimų tarnybos Visuomeninės tarybos narė.
A.Kalašnikovo pasiūlymas suteikti bendrovėms didesnes galimybes naudoti nuteistųjų darbą gali sulaukti visuomenės pritarimo šalyje, kuri dažnai prieštaringai vertina migraciją iš buvusių sovietinių respublikų.
Apklausa, kurią birželio 1 dieną publikavo viešosios nuomonės tyrimų centras VTsIOM, nustatė, kad 71 proc. rusų palaiko idėją pakeisti darbo migrantus nuteistaisiais.
