Kai „Brexitas“ įvyks – jeigu įvyks, – Jungtinės Karalystės rinkų perspektyvos visose turto klasėse gali iš esmės pasikeisti, pagaliau pasibaigus dvejus metus trukusiam netikrumui po 2016 m. birželį įvykusio referendumo. Neskausmingas „Brexitas“ su aiškia ateities ekonominių ryšių schema – daugumos investuotojų pageidaujamas scenarijus.

Vyriausybės atstovas „Bloomberg News“ patvirtino, jog šiuo metu Europos Sąjunga planuoja gruodžio mėnesį surengti aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris užbaigtų „Brexito“ susitarimą, nors tikėtina, kad susitikimas gali įvykti ir anksčiau. Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May svarsto planą pereinamąjį laikotarpį pratęsti ir pamėginti išspręsti Airijos sienų problemą, teigė su situacija susipažinę žmonės.

Lengviau atsikvėpti dar ne metas, tačiau štai, ką tvarkingas „Brexitas“ reikštų Jungtinės Karalystės rinkoms:

Valiuta

Susitarimo atveju svaro kursas turėtų šiek tiek pakilti – „Aberdeen Standard Investment“ spėja, jog dolerio atžvilgiu jis pašoktų 2 proc., – tačiau mažai tikėtina, kad pavyktų atstatyti 12 proc. nuosmukį, atsiradusį po referendumo. Kiti, tarkim, „Eurizon SLJ Capital“ rizikos draudimo fondo valdytojas Stephenas Jenas, numato geresnes perspektyvas. Tačiau iki tol dar reikia pagyventi. Trijų mėnesių rizikos pasikeitimo norma pasirinkimo sandoriuose pasiekė žemiausią lygį po 2016 m. liepos – ženklas, kad prekybininkai situaciją tebevertina pesimistiškai, bijodami, kad šitaip ilgai atidėliojamas „Brexitas“ ir toliau temps gumą, kai užeis kalba apie faktines detales.

Staigaus „Brexito“ atveju svarą gali ištikti „smarkus krytis“, kalbėdamas trečiadienį parlamente pareiškė Anglijos banko valdytojo pavaduotojas Jonas Cunliffe'as.

Obligacijos

Po „Brexit“ balsavimo išaugo susidomėjimas patikimaisiais vertybiniais popieriais, užtikrinančiais valstybines garantijas investuotojams. Šiuo metu jie jau išparduoti: augant pasauliniam obligacijų pajamingumui, o vidaus ekonomikai išlaikant stabilų pakilimą, centrinis bankas galėjo padidinti palūkanų normas. „Brexit“ sandoris gali priversti sugriežtinti politiką, skatindamas dar didesnį pajamingumo augimą.

Akcijos

Nuo pat „Brexito“ pradžios Jungtinės Karalystės vidaus akcijų rinka atsilieka nuo „FTSE 100“ didžiausios kapitalizacijos bendrovių akcijų indekso. Iš esmės pagrindinės įtakos tam turi nusilpęs svaras, kuo sėkmingai naudojasi pasaulinės, bet ne vietinės Jungtinės Karalystės įmonės. Remiantis „Citigroup Inc.“ duomenimis, šioje lentelėje matyti, kad vidaus akcijų rinkos dinamika atsilieka ne tik nuo orientacinio rodiklio, bet ir nuo svaro kurso, o tai reiškia, kad šaliai yra kur pasitempti.

Luizas Sauerbronnas, „Brandes Investment Partners“ (San Diegas) fondų valdytojas, teigia, kad Jungtinės Karalystės rinka šiuo metu siūlo puikių galimybių investuotojams; jam pritaria ir kiti turto valdytojai, kurie tvirtina, esą šiuo metu kai kurios vidaus rinkos akcijos tokios pigios, jog nebūtina turėti tvirto požiūrio į „Brexitą“, kad tuo pasinaudotum.

Pasak L. Sauerbronno, Jungtinės Karalystės vidaus rinkos akcijų „vidutinės kainos tokios žemos, kad galima tikėtis gana drakoniško scenarijaus“. „Brandes“ yra įsigiję daug Jungtinės Karalystės maisto prekių rinkos akcijų.

Skaičiuojant vietine valiuta, negali sakyti, kad „Brexitas“ labai pakenkė Jungtinės Karalystės nuosavo kapitalo grąžai, bet skaičiuojant doleriais tampa akivaizdu, jog britų akcijoms sekasi nekaip. Jungtinė Karalystė – vienintelė stambi išsivysčiusi rinka, nuo pat lemtingosios 2016 m. birželio dienos investuotojus palikusi su nuline grąža.

Tai viena iš priežasčių, kodėl „Bank of America Merrill Lynch“ apklausos rodo, kad nuo „Brexit“ pradžios Jungtinės Karalystės vidaus rinkos akcijų paklausa pasauliniuose akcijų fonduose sumažėjo, nors situacija neseniai kiek pasitaisė, atsiradus vilčių dėl susitarimo.

Pažvelgus į tai, kas vyko skirtinguose sektoriuose praėjus savaitei po balsavimo, tampa aiškiau, kaip jie gali reaguoti į susitarimą. Sunkiausiai sekėsi tiems sektoriams, kurie tampriausiai susiję su vietine ekonomika – nekilnojamojo turto agentūroms, mažmenininkams, bankams, – tuo tarpu energijos ar tabako eksportuotojams sekėsi kuo puikiausiai.

Jeigu Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą nepasiekus palankaus susitarimo, vietiniai bankai gali tikėtis, kad jų pelnas, tenkantis vienai akcijai, svyruos tarp 15 ir 25 proc., tačiau, pasak „Citigroup“, ši rizika bent iš dalies įtraukta į dabartinius vertinimus.

Nors šiuo metu „Brexito“ deryboms koją kiša santykiai su Airija, vos keletas analitikų pasisako už investavimą į Airijos akcijas. Išimtis – „JPMorgan“, nusprendęs investuoti į mažos ir vidutinės kapitalizacijos bendroves Airijoje, o ne Jungtinėje Karalystėje. Nors spėjama, kad „Brexit“ atneš žalos Airijos ekonomikai, buvimas ES nare ir užmegzti santykiai su besivystančiomis rinkomis turėtų nusverti bet kokius nuostolius, kuriuos atneš nutrūkę prekybiniai saitai su Jungtine Karalyste, teigė bankas. Kol kas Airijos vidaus rinka atsilieka tiek nuo Europos, tiek nuo Jungtinės Karalystės.