Dujų kainos šoktelėjo daugiau nei 30 proc., po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą su savo vyriausybe nurodė centriniam bankui per savaitę sukurti mechanizmą, leidžiantį atlikti mokėjimus už gamtines dujas rubliais.
V. Putino žingsnis parodė stiprėjantį abiejų pusių norą naudoti Rusijos energijos tiekimą kaip ginklą priešpriešoje tarp Maskvos ir Vakarų dėl karo Ukrainoje. Naujojo plano specifika iškart sukėlė neaiškumų, tačiau dabar matyti, kad, reikalaudamas atsiskaitymų rubliais, Putinas faktiškai verčia Europos bendroves tiesiogiai remti jo valiutą, kuri, reaguodama į Rusijos ekonomikai pritaikytas sankcijas, pradėjo laisvai kristi. Trečiadienį rublio vertė JAV dolerio atžvilgiu pakilo 7 proc., sumažindama šių metų nuostolius iki 23 procentų.
Vokietija, didžiausia rusiškų dujų pirkėja, pareiškė, kad pranešimas apie atsiskaitymą už dujas rubliais yra sutarčių pažeidimas, ir šalis tarsis su savo Europos partneriais, kaip į tai reaguoti, teigė šalies ekonomikos ministras Robertas Habeckas. Kad rubliais neatsiskaitinės pranešė ir Lenkija, Latvija.
Italija, antra didžiausia bendrovės „Gazprom PJSC“, Rusijos valstybinės eksporto monopolijos, klientė, pareiškė nesanti linkusi mokėti už rusiškas dujas rubliais, nes tai gali padėti Putinui susilpninti Europos sankcijų režimą.
„Mano nuomone, mes mokame eurais, nes atsiskaitymas rubliais būtų būdas išvengti sankcijų, todėl manau, kad ir toliau mokėsime eurais“, – „Bloomberg“ Kapitalų rinkos forume Milane kalbėjo ministras pirmininko Mario Draghio patarėjas ekonomikos klausimais Francesco‘as Giavazzis.
Komunalinių paslaugų įmonėms, perkančioms dujas iš „Gazprom“, reikalavimas atsiskaityti rubliais gali sukelti ginčų ir paskatinti pradėti derybas dėl sutarčių, o tai, savo ruožtu, gali sutrikdyti sklandų dujų tiekimą į regioną. Europa gauna apie 40 proc. dujų iš Rusijos ir jau dabar pajuto rekordinių šią žiemą vyravusių kainų padarinius. Vokietijos energetikos milžinės „Uniper SE“ ir RWE AG, kaip ir Italijos įmonė „Eni SpA“, atsisakė komentuoti.
„Jeigu „Gazprom“ atsisakys pristatyti dujas, pirkėjams apmokant sąskaitas faktūras pradinėje sutartyje nurodyta valiuta, paprastai eurais, pirkėjai gali kreiptis į arbitražą“, – teigė „Aurora Energy Research“ analitikė Anisė Ganbold.
Europos dujų lyginamasis indeksas iškart po V. Putino paskelbto reikalavimo pašoko net 34 proc., pakildamas iki 132,74 euro už megavatvalandę ir vėl sukeldamas siautulingą ralį. Vėliau Vokietijos kito mėnesio pristatymo energija pabrango 24 proc., o Europos anglis – 13 procentų. Ši priemonė taikoma „nedraugiškomis“ laikomoms šalims, įskaitant Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę ir visas Europos Sąjungos nares.
„Aš nusprendžiau pereiti prie atsiskaitymų rubliais už mūsų gamtinių dujų tiekimą vadinamosioms nedraugiškoms valstybėms“, – trečiadienį pareiškė V. Putinas.
„Nedraugiškos“ valstybės sudarė apie 70 proc. „Gazprom“ 2021 metų pajamų iš eksporto, siekiančių apie 69 mlrd. JAV dolerių, elektroniniame laiške su komentarais rašė Maskvoje įsikūrusios įmonės „Locko Invest“ ekonomistas Dmitrijus Polevojus. Bet kokie mokėjimo procedūrų pakeitimai gali „laikinai paveikti“ Rusijos dujų eksporto apimtis, rašė jis.
Anot V. Putino, Rusija, atsakydama į JAV ir Europos sankcijas, turi liautis naudojusi „sukompromituotas“ valiutas gamtinių dujų sandoriuose, teigiama Kremliaus interneto svetainėje publikuotame pranešime. „Visiškai aišku, kad nėra jokios prasmės mums eksportuoti prekes į Europos Sąjungą, į Jungtines Valstijas ir gauti mokėjimus doleriais, eurais, kitomis valiutomis“, teigė jis.
Per savaitę
Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį apie 58 proc. „Gazprom“ bendrųjų dujų pardavimų užsienyje buvo atlikta eurais, teigiama naujausiame gamintojo obligacijų prospekte. Kiti 39 proc. pardavimų buvo realizuota JAV doleriais. Bendrovės „Gazprom“ spaudos tarnyba atsisakė paaiškinti, ar jos ilgalaikės tiekimo sutartys leidžia pereiti prie atsiskaitymų rubliais.
„Gazprom“ turėtų prašyti pirkėjų sutikti keisti atsiskaitymo sąlygas sutartyse, – teigė Trevoras Sikorskis, tyrimų instituto „Energy Aspects Ltd.“ gamtinių dujų, anglies ir anglies dioksido skyriaus vadovas. – Taip ji atnaujina sutartis, ir pirkėjai gali prašyti, pavyzdžiui, trumpesnių terminų.“
Anot Austrijos energetikos įmonės OMV AG, jos su Rusija sudarytose gamtinių dujų sutartyse nenumatyti atsiskaitymai rubliais, ir bendrovė ketina ir toliau už dujas mokėti eurais iki sutarties pakeitimo, interviu Austrijos „Puls 24“ televizijai sakė bendrovės vykdomasis direktorius Alfredas Sternas.
Rusija kiek anksčiau kovo mėnesį paskelbė 48 „nedraugiškų valstybių“ sąrašą. Į jį įtrauktos Jungtinės Valstijos, Japonija, visos Europos Sąjungos valstybės, Šveicarija ir Norvegija. Dėl to didžioji dalis Rusijos dujų eksporto dabar keliauja į „nedraugiškas“ šalis.
V. Putinas nurodė savo vyriausybei įgalioti „Gazprom“ pradėti rengti visus reikalingus dabartinių sutarčių pakeitimus, pridurdamas, kad neplanuojama keisti kainų formulių – tik atsiskaitymo valiutą.
„Noriu pabrėžti, kad Rusija, be abejonės, ir toliau tieks gamtines dujas pagal dabartinėse dujų tiekimo sutartyse nustatytas apimtis, kainas ir kainodaros mechanizmus“, – sakė V. Putinas.
Kai kuriems pirkėjams perėjimas prie atsiskaitymų rubliais galėtų būti įmanomas.
„Tiekimui pavojaus tai nekelia, mes patikrinome, yra kontrahentas Bulgarijoje, kuris galėtų realizuoti sandorį rubliais, – teigė valstybinė skirstytoja „Bulgargaz EAD“ ir vienas „Gazprom“ klientas. – Gali būti įvairiausių veiksmų, laviruojančių ties neįprastų dalykų ribos, bet šis scenarijus buvo aptartas, tad pagal galiojančią sutartį nėra jokių rizikų dėl mokėjimų.“
Per pirmąsias penkiolika kovo dienų „Gazprom“ eksportavo vidutiniškai 500 mln. kubinių metrų per parą į šalis, esančias už buvusios Sovietų Sąjungos ribų, tarp jų, į ES šalis, Kiniją ir Turkiją. Iš viso srautai Europos kryptimi vidutiniškai siekė 384 mln. kubinių metrų per parą, rodo gamintojos duomenys.
„Manyčiau, mokėjimas rubliais būtų įmanomas, jeigu kuris nors Europos bankas galėtų bendradarbiauti su Rusijos banku, kuriam netaikomos sankcijos, bet tai gali būti nepatogu“, – sakė Oksfordo energetikos studijų instituto mokslinis bendradarbis Jonathanas Sternas.
