Ką tiksliai turi omenyje Kremliaus lyderis, bus laikoma didžiausioje paslaptyje iki pat jo metinio kreipimosi į tautą balandžio 21 d. Tačiau ministro pirmininko Michailo Mišustino vadovaujami pareigūnai jau svarsto kelis galimus būdus, kaip iškapstyti grynųjų pinigų, teigia informuoti šaltiniai.
Galimi variantai: vyriausybės „juodos dienos“ fondo, kuriame yra 182 milijardų dolerių, panaudojimas, išlaidų apribojimų sušvelninimas pagal pačių nustatytą fiskalinę taisyklę, pinigų nukreipimas iš kitų projektų ir mokesčių padidinimas, teigė vienas šaltinis.
Visi šie pasirengimai tokie įslaptinti, kad didžioji darbo dalis atliekama aukštosiomis technologijomis aprūpintame rūsyje, esančiame kitapus Maskvos upės nuo Rusijos Baltųjų rūmų vyriausybės būstinės – tarp saviškių jis pravardžiuojamas „bunkeriu“. Šis įrenginys, prie įėjimo reikalaujantis skaitmeninio veido atpažinimo, leidžia M. Mišustinui ir jo komandai rinkti didžiulius duomenų kiekius iš visos vyriausybės ir apeiti įprastas biurokratines kliūtis, kad greičiau priimtų sprendimus, teigė šaltiniai.
Nors per praėjusių metų pandemiją Rusijos ekonomika nesusitraukė tiek, kiek daugelis kitų, Kremlius nekantrauja paspartinti atsigavimą – ypač prieš šį rudenį vyksiančius parlamento rinkimus, nes valdančiosios partijos reitingai krenta kartu su gyventojų pajamomis. Vyriausybės atstovas spaudai neatsakė į prašymą pakomentuoti išlaidų planų.
Pasak pareigūnų, naujoji programa greičiausiai apims priemonių derinį: infrastruktūros išlaidas, skirtas sustiprinti investicijoms ir gerovei, bei kitas naudas, kurios kompensuotų pajamų nuosmukį. V. Putinas jau įsakė vyriausybei atrinkti tinkamus projektus – nuo greitaeigio geležinkelio iki tiltų ir uostų, kurie nuo šių metų iš turto fondo gautų net 1 trilijoną rublių (13 mlrd. dolerių). Kaip teigė su diskusijomis susipažinę šaltiniai, tai, kiek pinigų išleis Kremlius, tebėra audringų diskusijų objektas.
Kremlius laikosi įsikibęs į didžiulius rezervus, kad apsisaugotų nuo galimų naujų Vakarų sankcijų. JAV rengia naujas priemones, kurios turėtų būti paskelbtos artimiausiomis savaitėmis. Per pastarąsias savaites prie sienos su Ukraina besibūriuojanti Rusijos kariuomenė dar labiau padidino įtampą, kuri paskatino rublio devalvaciją iki žemiausio lygio nuo lapkričio mėnesio.
Ką sako mūsų ekonomistai
„Vyriausybė turi pakankamai didelę fiskalinę erdvę, tačiau geopolitinė rizika apribos papildomas išlaidas. Finansų ministerija teikdama prognozes greičiausiai išliks konservatyvi ir daugiau išteklių skirs atidžiai atrinktoms valstybės investicijoms“, – sako Scottas Johnsonas, „Bloomberg Economics“.
„Kadangi ilgalaikiai iššūkiai naftai ir Rusijai pradeda atrodyti vis sudėtingesni, mažai tikėtina, kad vyriausybė ypatingai palengvins biudžeto politiką“, – pastebi Natalija Orlova, Maskvos „Alfa-Bank“ vyriausioji ekonomistė.
Centrinis bankas jau perspėjo, kad per daug naujų išlaidų gali priversti jį paspartinti palūkanų normų didinimą, nes infliacija viršija numatytą ribą. Dabartiniame biudžeto plane raginama mažinti išlaidas tiek šiais, tiek kitais metais, siekiant sumažinti deficitą, kuris išaugo per praėjusių metų pandeminių stimulų pastangas.
M. Mišustinui, kuris premjero postą gavo likus vos keliems mėnesiams iki pandemijos, pastarosios pastangos yra galimybė sugrįžti prie ekonominės plėtros, kurią jis tikėjosi paversti prioritetu.
Ministras pirmininkas, kuris garsėja tuo, kad savo ankstesniame darbe, būdamas mokesių tarnybos viršininku, pasitelkęs kompiuterines technologijas pertvarkė biurokratiją, šį kartą taip pat siekia aukštosiomis technologijomis pagrįstų patobulinimų.
