aA
Didžiąją savo dvidešimties metų valdžioje dalį Vladimiras Putinas abejojo tvirtinimu, kurio dabar laikosi dauguma klimatologų, kad visuotinį atšilimą daugiausia sukelia žmonių veikla.
Vladimiras Putinas
© AFP / Scanpix

2017 m., Rusijos prezidentas pareiškė, kad dabartinės visuotinio atšilimo tendencijos prasidėjo prieš XX a. ketvirtąjį dešimtmetį, kai „antropologiniai veiksniai“ buvo nereikšmingi.

„Reikia kalbėti ne apie visuotinio atšilimo sustabdymą, nes to padaryti neįmanoma – visuotinis atšilimas gali būti susijęs su natūraliai Žemėje vykstančiais ciklais, – sakė V. Putinas, apsilankęs kariniame poste Arktyje, kur dėl tirpstančių ledynų atsiveria vis nauji pelningi laivininkystės keliai. – Reikia kalbėti apie prisitaikymą prie klimato kaitos.“

Po 27 mėnesių V. Putinas, vadovaujantis ketvirtai labiausiai aplinką teršiančiai valstybei pasaulyje (pagal išmetamo anglies dioksido kiekį), bando tapti daugiašalio reguliuojančiojo judėjimo, kurį jo pirmasis patarėjas ekonomikos klausimais prilygino fašizmui, lyderiu.

Po trejus su puse metų trukusio vilkinimo V. Putinas galiausiai nusprendė ratifikuoti 2015 m. Paryžiaus sutartį. Tokio elgesio priežastys yra labiau susijusios su geopolitika ir bendruoju vidaus produktu, nei su planetos likimu.

Be to, V. Putinas nori užčiaupti šalies kritikus, ratifikuodamas svarbią sutartį vyriausybės įsakymu, o ne surengdamas balsavimą parlamente, kaip iš pradžių planavo. Šią informaciją pateikė du su situacija artimiau susipažinę žmonės. Jų teigimu, ratifikavimas gali sutapti su Jungtinių Tautų viršūnių susitikimu dėl klimato, kuris įvyko pirmadienį Niujorke.

Apėjus Valstybės Dūmą, Paryžiaus proceso oponentus, įskaitant energetikos ir metalų magnatus, palaikantys įstatymų leidėjai negalėjo užginčyti Kremliaus pozicijos viešų posėdžių metu. Tai reiškia, kad V. Putinas nenori leisti žemųjų rūmų nariams pateikti tokius pačius argumentus prieš bendrų veiksmų būtinybę, kokius anksčiau ne kartą pateikė pats.

Diskusijose dalyvaujantys Kremliaus pareigūnai nurodo nesuskaitomą daugybę veiksnių, kodėl per pastaruosius dvejus metus pasikeitė V. Putino požiūris į šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Štai keletas jų: asmeninis Europos valstybių lyderių lobizmas, ypač Vokietijos, Prancūzijos ir Skandinavijos šalių, ir gilesnis suvokimas, kas nutiks nieko nedarant.

Šaltiniai sakė, kad V. Putino politikos pokyčius paskatino šaltas išskaičiavimas ekonomikos ir realistinės politikos srityse, o ne tolesnis įsitikinimas ardomojo asmeninio ir korporatyvinio elgesio veiksmingumu. Tiesą sakant, paklaustas, ar Paryžiaus pakto ratifikavimas reiškia, jog dabar V. Putinas sutinka su bendra mokslininkų nuomone dėl pagrindinės visuotinio klimato atšilimo priežasties, jo atstovas spaudai buvo neįprastai tiesmukas.

„Ne“, – buvo parašyta Dmitrijaus Peskovo atsiųstoje žinutėje.

V. Putinas dar vienu atžvilgiu supanašėjo su Donaldu Trumpu. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, kuris visuotinį atšilimą pavadino melagingu pramanu, buvo pirmasis Paryžiaus paktą pasirašiusios valstybės vadovas, paskelbęs ketinimus jo nebesilaikyti – neva paktas kenkia verslui. 2017 m. V. Putinas net palaikė D. Trumpo sprendimą ir sakė, kad dėl klimato kaitos „nėra ko“ nerimauti.

Tačiau nors D. Trumpas gali manyti, kad JAV pavyks vienai kovoti su klimato kaita, V. Putinas žino, jog Rusijai, kuri jau ir taip yra šiek tiek finansiškai izoliuota dėl Vakarų sankcijų, tikrai nepavyks.

Mokesčiai, protestai

Vyriausybės visame pasaulyje įgyvendina aplinkos apsaugos standartus, kad skatintų ekologišką prekybą. Anot Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RPVS), jei šalis nesilaikys reikalavimų, nereikės ilgai laukti, kol Rusijos eksportuojamos prekės bus taip apkrautos mokesčiais, kad paprasčiausiai nebeapsimokės jų pardavinėti. Spaudžiama Kremliaus, RPVS sausio mėnesį nustojo priešintis Paryžiaus paktui.

„Nacionalinių įsipareigojimų ir valstybės reguliuojamų veiksmų kovoti su klimato kaita trūkumas gali tapti pretekstu taikyti ekonominius apribojimus Rusijos įmonėms“, – atvirame laiške tuomet rašė RPVS vadovas, buvęs premjero pavaduotojas Aleksandras Šochinas, kuris taip pat yra V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ tarybos narys.

Penktadienį Vokietijos, svarbios Rusijos prekybos partnerės, kanclerės Angela Merkel valdančioji koalicija patvirtino radikalias kovos su klimato kaita priemones, įskaitant naujas nuobaudas už tam tikrą anglies dioksido išlakų kiekį. Tą pačią dieną visame pasaulyje milijonai žmonių išėjo į gatves protestuoti dėl, jų nuomone, nepakankamų kovos su klimato kaita veiksmų.

Rusijoje V. Putinas nebeneigia visuotinio atšilimo ir remiasi naujausiais šalies mokslininkų tyrimais, jog įrodytų neva didžiausia pasaulio valstybė labiausiai kenčia nuo šio reiškinio, kad ir kokios būtų jo priežastys.

V. Putinas apibendrino savo naująjį požiūrį svarbioje kalboje, kurią pasakė šią vasarą Jekaterinburge, esančiame netoli Europą ir Aziją skiriančių Uralo kalnų, surengtoje konferencijoje apie industrializaciją. Tuo metu didžiulius Rusijos, turinčios apie 17 proc. visos gyvenamos sausumos, plotus siaubė neįprastai dideli gaisrai ir potvyniai.

V. Putino teigimu, kadangi Rusijoje temperatūros augimas 2,5 karto viršija visuotinį vidurkį, vyriausybė turi padaryti viską, kas jos galioje, kad sušvelnintų poveikį, įskaitant šalies anglies pėdsako mažinimą. Labiausiai aplinką teršiančiame Rusijos regione įsikūrusiems verslininkams tokie siūlymai nepatinka, todėl V. Putinas savo raginimus imtis veiksmų paslėpė po nenurodytų Vakarų lyderių kritika. Prezidento teigimu, jie toliau ciniškai iškraipo visuotinio atšilimo faktus, siekdami politinės ir ekonominės naudos.

Populizmas, obskurantizmas

„Gamtos nykimas ir klimato kaita tęsiasi, o jos padariniai vis stiprėja: sausros, nederlius, stichinės nelaimės, – sakė Rusijos lyderis. – Deja, tačiau užuot aptarinėję klimato ir aplinkos apsaugos darbotvarkės klausimus, neretai matome atvirą populizmą, melagingus kaltinimus ir, drįsčiau teigti, obskurantizmą.“

66-erių metų amžiaus V. Putinas anksčiau juokaudavo, kad kylanti temperatūra patinka audinėms ir sabalams, tačiau dabar nebesijuokia.

Vien tirpstančio amžinojo įšalo keliamas pavojus yra siaubingas. Daugiau nei du trečdalius Rusijos (tai yra už JAV didesnis plotas) dengia amžinojo įšalo sukaustyta žemė. Esant dabartiniam šiltėjimo tempui, Rusijos mokslų akademija mano, kad iki 2080 m. ši teritorija susitrauks 25 proc. Taigi, iškilo grėsmė daugiabučiams, keliams, geležinkeliams, vamzdynams ir kitai infrastruktūrai, kurios vertė siekia 250 mlrd. JAV dolerių.

Išlaikyti žemę įšalusią jau tapo savotiška pramonės šaka kai kuriuose Arkties miestuose, pavyzdžiui, Norilske, kur įsikūrusi Rusijos vertingiausia kasybos įmonė. Atsitraukiantys ledynai Naujojoje Žemėje, archipelage tarp Barenco ir Karos jūrų, atidengia dešimčių branduolinių bandymų, kuriuos Sovietų Sąjunga atliko salose ir virš jų, įskaitant galingiausią kada nors detonuotą branduolinį užtaisą – 1961 m. susprogdintą bombą „Caras“, radioaktyviąsias dulkes.

Vis dėlto laikas kol kas yra V. Putino pusėje, kalbant apie Rusijos įsipareigojimus pagal Paryžiaus sutartį, kurioje ataskaitiniais metais pokyčiams matuoti laikomi 1990-ieji.

Tai buvo metai prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą, sukėlusį vieną didžiausių ekonominių krizių naujųjų amžių istorijoje. Palyginti su 1990-aisiais, Rusija sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas 25 proc. – tokių rezultatų nė iš tolo nepavyko pasiekti jokiai kitai didelei šaliai.

Laikydamasi Paryžiaus sutarties, Rusija įsipareigoja iki 2030 m. sumažinti išlakas 70–75 proc., palyginti su baziniu lygiu. Anot V. Putino vyriausiojo patarėjo klimato kaitos klausimais Ruslano Edelgerievo, iki 2020 m. pabaigos šalis turi pristatyti naują ilgalaikę strategiją šiam tikslui įgyvendinti.

„Turime atsižvelgti į tai, kad didelę Rusijos ekonomikos dalį sudaro daug anglies dioksido išmetančios pramonės šakos“, – į el. paštu atsiųstus „Bloomberg“ klausimus atsakė R. Edelgerievas. – Rusija turi tapti lydere ne tik iškastinio kuro, bet ir naujų technologijų bei švarios energijos eksporto srityje.“

Skirtingai nuo Kioto protokolo, kuris buvo teisiškai saistantis, Paryžiaus sutarties laikymasis yra savanoriškas, paremtas rinkos mechanizmais ir sutartį ratifikavusių šalių geranoriškumu siekiant svarbiausio tikslo – šiame amžiuje apriboti visuotinį klimato atšilimą iki 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Šalių pažanga bus vertinama tik kas penkerius metus.

Organizacijos „Climate Action Tracker“ duomenimis, jei kiekviena valstybė turėtų tokias išlakų taisykles, kokias dabar turi Rusija, visuotinio atšilimo temperatūra greičiausiai viršytų 2 °C.

Mokslinių tyrimų grupė, kurią iš dalies finansuoja Vokietijos vyriausybė, Rusijos pasirengimą įgyvendinti Paryžiaus sutarties tikslus vadina „tragiškai nepakankamu“, kaip ir dar keturių šalių: JAV, Saudo Arabijos, Turkijos ir Ukrainos.

„Tai, ką daro rusai, yra paradoksas, – pareiškė Vladimiras Chuprovas, „Greenpeace“ atstovybės Maskvoje Energetikos skyriaus vadovas. – Viena vertus, jie supranta, kad būtina prisitaikyti prie pokyčių, kita vertus, jie pradeda eksploatuoti naujus naftos ir dujų telkinius. Tai savižudybė.“

Anglių bumas

Rusija taip pat didina anglių gavybą. Vokietijai ir kitoms Europos šalims mažinant nešvariausio kuro iš pagrindinių iškastinio kuro rūšių naudojimą, Rusijos angliakasybos įmonės „užkariauja Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną“, – praėjusį mėnesį V. Putinui Kremliuje pareiškė energetikos ministras Aleksandras Novakas.

Štai kodėl klimato aktyvistai neskuba džiaugtis, kad Rusija ratifikavo Paryžiaus sutartį. Anot Sankt Peterburge įsikūrusio Aplinkosaugos informacijos biuro direktorės Andželinos Davydovos, kol kas visai neaišku, ką šalis darys ir ar apskritai imsis veiksmų.

„Bet dabar V. Putinas bent jau kalba apie riziką Rusijai, o ne apie naudą“, – sakė ji.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
2.9286

Top naujienos

Naujų technologijų era: piršto antspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų antspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (34)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (18)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (474)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Užkalnis: kuo kvepia laukinė laisvė ir runkeliai iš kioskų?

Bjaurieji amžiai, dar žinomi, kaip pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis, viskas, kas prasideda...

Apie troleibusą svajojo nuo vaikystės: kai atlyginimas – 500 eurų, jauni darbuotojai čia neužsibūna (20)

Vilniaus miesto gatvės neįsivaizduojamos be troleibusų. Vieni jų nemėgsta dėl prasto...

Mitybos specialistė Tulčina perspėjo kavos mėgėjus ir įvardijo, ko pati niekada nevalgo (84)

Jei norite būti sveiki, kiekvieną rytą valykite dantis su soda, išgerkite stiklinę šilto vandens...

Ekspertas: Šiaurės Korėja situacijos nebekontroliuoja, gresia badas (101)

Oficialiais duomenimis, Rytų Azijoje siaučiantis kiaulių užkratas praktiškai aplenkė Šiaurės...

Balsavimas: kuri pora pirmoji turėtų palikti projektą „Šok su žvaigžde“? (3)

Šis šeštadienio vakaras LRT projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviams taps rimtu išbandymu. Jei...

Istorijos mokytojas nusprendė dirbti kitaip: savęs be socialinių tinklų neįsivaizduoju (1)

Nuolat ieškantis originalių būdų sudominti mokinius, nepasitenkinantis vien sausa teorija,...