Laidydamas juokelius ir vengdamas tulžingų strėlių Vakarams, kurios apkartindavo jo derybas pastaraisiais metais kasmetiniame „Valdai“ tarptautiniame diskusijų klube, V. Putinas praėjusį ketvirtadienį užsiminė, kad Rusija galėtų sau leisti vengti jautrių temų, – nuo konfliktų Ukrainoje ir Sirijoje iki Jungtinių Valstijų sankcijų, – tol, kol įvykiai pasikeis jos naudai.
Geresnių santykių su Ukraina galima tikėtis po kitais metais numatytų šalies prezidento ir parlamento rinkimų, kai bus suformuota naujoji vyriausybė Kijeve, sakė V. Putinas. O pažanga santykiuose su Vašingtonu tikėtina po kitą mėnesį Jungtinėse Valstijose vyksiančių vidurio kadencijos Kongreso rinkimų arba įvykus naujiems prezidento rinkimams 2020 metais, sakė Rusijos prezidentas.
Ilgainiui bus plačiau naudojamos alternatyvos JAV doleriui, o tai, savo ruožtu, sumažintų Jungtinių Valstijų galimybes daryti spaudimą Rusijos ekonomikai, pridūrė prezidentas.
„Yra toks senas juokelis: kaip tu atsipalaiduoji? – juokavo V. Putinas, kai kalbėjo apie tai, kad Rusija neprisideda prie geopolitinės įtampos didinimo. – Neįsitempk“.
Užsienio reikalų ir gynybos politikos tarybos prezidiumo pirmininkas Fiodoras Lukjanovas, kuris tarpininkavo vykstant V. Putino klausimų–atsakymų sesijai, Rusiją apibūdino kaip šalį vadinamoje „nelieskite manęs“ būsenoje.
Kiek anksčiau, duodamas interviu F. Lukjanovas kalbėjo, kad Rusijoje daug netikrumo dėl to, kokiu mastu per artimiausius kelerius metus pasikeis politinis fonas.
V. Putino reitingus per nuomonės apklausas smukdo prastėjanti ekonomikos būklė, taip pat protestai dėl pensijos reformos. Todėl jo pasisakymas ketvirtadienį greičiausiai atspindi bravūrą arba net galbūt nuovargį po daug metų vyraujančios aklavietės su Vakarais.
Daugiau nei dvi valandas trukusioje V. Putino kalboje–diskusijoje „trūko energijos“, sakė nuolatinis „Valdai“ diskusijų klubo dalyvis, Bulgarijos nevyriausybinės organizacijos „Centre for Liberal Strategies“ pirmininkas Ivanas Krastevas.
Tuo pat metu buvo juntamas vidinis pasitikėjimas, kurį galbūt stiprina didėjantis palaikymas iš Kinijos, pridūrė jis. „Dabar jis ne vienas“, – sakė I. Krastevas.
Neseniai Jungtinės Valstijos, prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva, įvedė sankcijas Pekinui ir pradėjo prekybos karą. Tai, savo ruožtu, sutvirtino Rusijos–Kinijos santykius (ir sušvelnino santykius tarp Kinijos bei Japonijos, kuri tapo dar vienu D. Trumpo taikiniu prekybos sferoje) ir kartu sumažino Maskvos izoliaciją savo mūšiuose su Vašingtonu.
Ketvirtadienį Kinijos politinio biuro narys Yangas Jiechis sėdėjo priekinėje auditorijos, kuriai kalbėjo V.Putinas, eilėje.
Jis taip pat sakė savo kalbą grupei – tai neįprasta užsienio pareigūnui, – kurioje kai kurių šalių „šaltojo karo mentalitetą“, „bauginimą“ ir „šantažą“ priešpriešino Rusijos-Kinijos partnerystei, kuri galėtų būti „pasaulinės taikos ir stabilumo pagrindu“.
V. Putinas, džiaugdamasis atgimstančia Rusijos įtaka Artimuosiuose Rytuose, visomis išgalėmis stengėsi neprisijungti prie baudžiamųjų sankcijų prieš Saudo Arabiją dėl įtariamo žurnalisto ir Saudo Arabijos kritiko Jamalio Khashoggi nužudymo.
Jis taip pat atmetė Jungtinių Valstijų raginimus Iranui palikti Siriją ir pareiškė, kad Rusija duos Turkijai daugiau laiko įvykdyti savo prisiimtus pagal susitarimą įsipareigojimus neutralizuoti ekstremistų grupes šiaurinėje Sirijoje.
Kiek anksčiau V. Putinas per susitikimą su Egipto prezidentu Abdeliu Fattahu al-Sisi pasirašė partnerystės sutartį. Pagal susitarimą Rusija suteiks Egiptui 25 mlrd. JAV dolerių paskolą, už kurią jos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ pastatys atominę elektrinę (AE) Egipte.
Išmokos pagal sutartį prasidėtų 2029 metais. Be to, V. Putinas pažadėjo, kad Rusija investuos lėšų į 7 mlrd. JAV dolerių vertės pramoninį parką, o konkrečiai, į medžio apdirbimo ir naftos chemijos gamyklas.
