Tai reiškia, kad giriami tokie miestai kaip Frankfurtas, Amsterdamas ir, visų pirma, Paryžius, bandantys pritraukti kuo daugiau Jungtinę Karalystę paliekančių finansų darbuotojų.
Prognozuotas finansų darbo vietų potvynis kol kas nepasitvirtino, tačiau kai kurie bankai jau ėmėsi žingsnių. „Mes galime pasistengti labiau, – interviu trečiadienį sakė jaunesnysis ministras ES reikalams Clement’as Beaune’as. – Tai dar ne pabaiga.“
E. Macronui ir C. Beaune’ui, beveik dešimtmetį ištikimai dirbančiam prezidento leitenantu, pasinaudojimas „Brexit“ nėra tik Prancūzijos ekonomikos skatinimas. Tai esminis momentas, kai rinkėjams galima pademonstruoti ES privalumus ir stipriąsias puses.
Prancūzijos lyderis ruošiasi kovai kitų metų rinkimuose: kadangi tradicinės dešiniųjų ir kairiųjų partijos vis dar pakrikusios, radikaliosios dešinės lyderė Marine Le Pen vėl gali tapti pagrindine jo priešininke. C. Beaune’as iki šiol vadovavo išpuoliams prieš ją.
Ji pravardžiuoja jį „anti Le Pen jaunėliu ministru“.
Po 2017 m., kai jiedu su E. Macronu paskutinį kartą surėmė ragus, M. Le Pen lyg ir atsisakė savo nepopuliaraus raginimo palikti euro zoną, tačiau nors prezidentas yra karštas ES rėmėjas, negailintis pastangų integracijai stiprinti, M. Le Pen išlieka nepalaužiama bloko kritike. Dabar ji siekia pasinaudoti gyventojų nepasitenkinimu dėl vangaus vakcinavimo ir prastai suplanuoto atsako į sienų uždarymus pradiniuose koronaviruso krizės etapuose.
Diskusija dėl ES Prancūzijoje aktyviai tęsiasi: viena neseniai atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. prancūzų neteko pasitikėjimo sąjunga.
Šis klausimas kelia įtampą ir asmeniniame lygmenyje. C. Beaune’o kairuolis tėvas, žinomas mokslininkas, garsiai reiškia nepasitenkinimą ES, kuri tapo per daug „neoliberali“ ir nepakankamai rūpinasi socialiniais apsaugos tinklais. C. Beaune’as kritiką atmeta, nurodydamas precedento neturinčias vyriausybių išlaidas pandemijos metu. Tai tema, kurios jis stengiasi išvengti vakarienių metu.
2014 m., kai E. Macronas buvo ekonomikos ministras, C. Beaune’as dirbo jo patarėju. Vėliau jis dalyvavo prezidento rinkimų kampanijoje ir 2017 m. padėjo parašyti kalbą, kurioje Prancūzijos lyderis išdėstė sustiprintos Europos integracijos viziją. Praėjusiais metais C. Beaune’as buvo E. Macrono pusėje siekiant Prancūzijos ir Vokietijos susitarimo, kuris priartino europiečius prie didesnės fiskalinės vienybės padidindamas bendrą skolą – ši sėkmė C. Beaune’ui liepos mėnesį padėjo pakilti iš patarėjo į ministrus.
Dabar 39-erių metų C. Beaune’as atsidūrė visuotinio dėmesio centre.
Nors E. Macronas iš principo yra centristas, jo „La Republique En Marche!“ partijos ministrai atstovauja priešingiems politinio spektro galams. Manoma, kad C. Beaune’as linksta prie kairiosios pakraipos frakcijos ir galėtų patikti rinkėjams, kuriuos atstumia jo konservatyvūs kolegos bei paties prezidento pasirinktas kursas dešinėn.
C. Beaune’as teigia, kad tikriausiai būtų palikęs politiką, jei 2022 m. balandį E. Macronas nebūtų laimėjęs prezidento rinkimų, ir apskritai mestų valstybės tarnybą, jei prezidente taptų M. Le Pen. Jo nuomone, rizika, kad ji bus išrinkta, yra reali. Apklausos rodo, kad E. Macronas laimėtų prieš M. Le Pen antrajame ture, tačiau skirtumas būtų mažesnis nei 2017 m., kai jis išsiveržė į priekį 32 proc. persvara.
Ministras garsėja tuo, kad yra prieinamas žmonėms ir artimas E. Macronui, o Europos diplomatai ir įmonių vadovai dažnai kreipiasi į jį, siekdami suprasti prezidento mąstymą.
Savo erdviame aštuntojo dešimtmečio stiliumi įrengtame kabinete Užsienio reikalų ministerijoje kairiajame Senos krante C. Beaune’as yra pasikabinęs nuotrauką su E. Macrono darbo stalu, darytą tą dieną, kai vyko derybos dėl Prancūzijos ir Vokietijos susitarimo.
C. Beaune’as dažnai „trolina“ ES kritikus socialiniuose tinkluose, vadindamas M. Le Pen melage, šaipydamasis iš angliško jos partijos šūkio „Save Europe“ („Išsaugokime Europą“) ir primindamas JK ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui, kad šis kadaise žadėjo apsaugoti „Erasmus“ programą (ir pažado netesėjo).
Jis taip pat kas savaitę „Twitter“ skelbia savo paties vaizdo įrašus, kuriuose aiškina, kaip veikia ES, o kažkada mėgavosi „klubinimosi diplomatija“ su Liuksemburgo ministru pirmininku Paryžiaus gėjų kvartale „Le Marais“.
2022 m. Prancūzijai perėmus pirmininkavimą ES, C. Beaune’as atsidurs E. Macrono Eliziejaus kampanijos priešakyje. Jam teks pasipriešinti Europos reikalavimams, kad Prancūzijos vyriausybė įgyvendintų žadėtas vidaus reformas siekiant suvaldyti valstybės finansus. Šie pažadai – įskaitant garsiąją E. Macrono pensijų reformą – buvo sustabdyti dėl pandemijos, kad būtų išvengta tolesnio gyventojų perkamosios galios praradimo, ir Paryžiuje nebėra laikomi prioritetu.
C. Beaune’as taip pat bandys įkalbėti ES komisiją sušvelninti valstybės pagalbos patikrinimus ir užtikrinti, kad ji supranta vidaus politikos suvaržymus, į kuriuose tenka atsižvelgti E. Macronui, teigė jam artimi žmonės.
Kalbant apie vadinamąjį lygiavertiškumą, C. Beaune’as sakė manantis, jog ES galėtų suteikti Londono finansų sektoriui tam tikrų nuolaidų ir leisti jam toliau veikti Europoje, tačiau perspėjo, kad jos bus ribotos.
„Nemanau, kad „Brexit“ turės įtakos Jungtinės Karalystės konkurencingumui ar jos finansiniam sektoriui, tačiau jis iš tiesų įneša netikrumo, – teigė jis. – O štai ES kaip tik ir suteikia tikrumo bei tam tikro stabilumo.“
