Nors šeši vokiečiai, vilkintys tarpusavy derančius marškinėlius, ignoravo iškabas, perspėjančias apie 95 eurų baudas, ir ramiai sau maukė alų ant šalimais esančio pėsčiųjų tilto, jie tebuvo išimtis. Šį vidurvasario vakarą čia daugiausia vaikštinėjo nedidelės grupelės oriai nusiteikusių praeivių.
Prieš keletą amžių, dar kai mieste nebuvo įsigalėjusios daug sensacingesnės pramogos, Amsterdamas jau buvo turistų traukos centras. Dar 1345 metais piligrimų minios plūdo į vieną vietinę bažnytėlę pasižiūrėti į stebuklingą ostiją. Šiais laikais į žavius kanalais nusėtus kvartalus milijonus lankytojų vilioja akivaizdžiai mažiau dvasinga veikla. O sulig šiais lankytojais atkeliavo triukšmas, šiukšlės ir smurtas.
Miestas dar iki koronaviruso pandemijos suko galvą, kaip pažaboti turistų srautus. Buvo griebtasi didelių baudų už alkoholinių gėrimų vartojimą viešosiose vietose, griežtai apribota trumpalaikė nuoma, visiškai uždraustos tam tikros parduotuvės. Tačiau į miestą ir toliau plaukė gausūs, net dar didesni, turistų srautai. Apie 2019 metus jų skaičius priartėjo prie devynių milijonų – daugiau nei 10 vienam gyventojui.
Ir tada visa tai nutrūko. Užvėrus sienas, mėnesių mėnesius turistų čia nebuvo nė kvapo. Vėliau, kai infekcijų bangos nuslūgo, sugrįžo tik saujelė. Iš viso Amsterdamo komercinės įstaigos nuo COVID-19 pandemijos pradžios sulaukė beveik 25 proc. mažiau lankytojų.
Net raudonųjų žibintų kvartale įkaušusios publikos vis dar nedaug, nors daugelis ribojimų jau atšaukta. Vietiniai gyventojai nustebę klajoja po retai iki šiol lankytą miesto dalį, gėrėdamiesi jos gražia architektūra. Miesto pareigūnai nedrąsiai prasitaria, kad ir pasaulinės sveikatos katastrofos aplinkybėmis yra ir šviesioji pusė. Nors Amsterdamui, be abejonės, labai svarbu, kad turizmas atgimtų, gali būti, kad miestas šia pandemija, sudrebinusia pasaulį kartą per šimtmetį, galėtų pasinaudoti ir permąstyti savo turizmo koncepciją.
Kaip aiškėja, kitų populiariausių Europos turizmo centrų vietiniai pareigūnai kurpia tą pačią mintį.
Daugelis žemyno miestų nori, kad turistų apsilankymai mažiau vargintų vietinius gyventojus ir galbūt būtų pelningesni pačiam verslui. Būtų idealu sukurti sektiną pavyzdį, kai triukšmingus vakarotojus pakeičia muziejų gerbėjai, leidžiantys sau paišlaidauti. Pavadinkim jį organizuotu pažintiniu turizmu.
„Per pandemiją susitikome su Amsterdamo, Barselonos ir Florencijos atstovais, iri visi mes esame tos pačios nuomonės, – sakė Prahos turizmo tarybos narė Hana Třeštíková. – Iki COVID-19 pandemijos perteklinis turizmas jau buvo tapęs beveik nepakenčiamu, ir COVID leido sustoti ir pamėginti šį tą pakeisti: kaip miestai save reprezentuoja, kaip mes save reklamuojame ir kaip turime susitelkti į turistų apsilankymų kokybę – ne kiekybę.“
Ne taip seniai šie miestai siūlė save visiems. Bet lengvai prieinamos kanapės ir legali prostitucija Amsterdame, miesto paplūdimiai Barselonoje ir garsiosios aludės Prahoje vis dažniau pritraukdavo turistus, kurie su savimi atsiveždavo, kaip diplomatiškai apibūdina Geerte Udo, „Amsterdam&Partners“ direktorė, „neigiamą šleifą“.
Kai praėjusiais metais užsidarė didžioji Europos dalis, Amsterdamo viduramžiškas centras – UNESCO pasaulinio paveldo objektas – įgavo „kvapą gniaužiančio grožio“, pastebėjo G. Udo, kurios ne pelno organizacija sprendžia miesto problemas. Tuščios gatvės taip pat atskleidė, kiek iš tiesų ten gyvena nedaug vietinių gyventojų, sakė ji. „Tada pajauti, kad jis jau nėra lyg kokia teatro dekoracija.“
Bet pandemija taip pat leido aiškiai suprasti, kokie vis dėlto svarbūs turistų eurai šių miestų pragyvenimui. Apie 13 proc. Barselonos ekonomikos ir 11 proc. Amsterdamo darbo vietų gali būti siejami su šių miestų svečiais.
Pasak Lénia Marques, Roterdamo „Erasmus“ universiteto Kultūros organizavimo ir valdymo docentės, miestai mąsto: „Kas yra tas turistas, kurį mes kviečiamės? Ar mes norime šios masės, kurios poreikiams patenkinti reikia vis daugiau viešbučių, ar mes orientuojamės į turistą, kuris labiau domisi mūsų kultūra, turisto, kuris sugebės geriau įvertinti tai, ką turime – ir išgalės išleisti daugiau pinigų?“
Pastaraisiais metais Prahos problemos, siejamos su turistų srautais, ėmė panašėti į tas, su kuriomis susiduria Amsterdamas. Čekijos sostinė 2012-2019 m. laikotarpiu per metus priimdavo dvigubai daugiau lankytojų nei anksčiau – aštuonis milijonus. Ir panašiai kaip ir Amsterdamas, dauguma jų traukė į tuos pačius kvartalus, sakė ji. Prahoje jie labiau koncentruojasi Senamiesčio aikštėje ir prie Karolio tilto.
„Miesto centras jau nebėra vietinių gyvenamasis rajonas, – sakė Hana Třeštíková.- Čia nedaug butų, ir tie daugiausia užimti emigrantų ar paversti viešbučiais ir trumpalaikės nuomos objektais. Mums būtina atkreipti dėmesį į tai, ko gyventojams reikia, ir parodyti, kad miestas – tai ne tik filmavimo aikštelė, bet yra gyva, prahiečių dvasia kunkuliuojanti vieta.“
Bet suteikti naują formą turizmo verslo modeliui mieste yra daug sunkiau nei tiesiog pakeisti rinkodaros įmones. Anot H. Třeštíkovos, svarbiausių veiksnių, lemiančių „žemos kokybės“ apsilankymus, miestas nepajėgus sukontroliuoti. Pigių skrydžių bendrovių lėktuvų bilietų kainos, „Airbnb“ padalinių skaičius ir netgi alaus kaina gali būti koreguojami tik nacionaliniame lygmenyje, sakė ji. Čekijos regioninės plėtros ministerijos atstovas pripažino, kad mokesčius alkoholiui ir kelionėms oro transportu nustato Parlamentas, bet kartu pridūrė, kad Prahos miesto taryba gali pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų. Miesto įstatymo projektas, kuriuo remiantis savivaldybėms būtų suteikti platesni įgaliojimai reguliuoti trumpalaikes nuomas, yra šiuo metu svarstomas, sakė jis.
Barselona, įsikūrusi antros labiausiai lankomos šalies pasaulyje (po Prancūzijos) labiausiai lankomoje dalyje, susiduria su unikaliu iššūkiu, kai kalbama apie turizmo pertvarką. Nors šio Ispanijos miesto „neigiamas šleifas“ yra ne toks ekstremalus, palyginti su Amsterdamu ar Praha, Xavieras Marcé, turizmo ir kūrybinės pramonės šakų tarybos narys, sako siekiantis pritraukti turistų, kuriuos domina ne vien tik jos, kaip pajūrio, vieta.
„Kai aš lankausi Niujorke, mane domina, ką veikia niujorkiečiai“, – sakė jis. – Daug geriau turėti turistų modelį, susietą su kultūra ar mokslu, nes taip užtikrinamas ryšys su gyventojais.“
Šiuo tikslu Barselona sukūrė autobusų stotelių sistemą, kad miesto lankytojai galėtų tolygiau pasiskirstyti po miestą, ir kartu įšaldė naujas licencijas trumpalaikei nuomai, – būtent piktnaudžiavimas tokiomis licencijoms ir buvo viena iš pagrindinių perteklinio turizmo priežasčių, sakė X. Marcé.
„Airbnb“ reklamuoja „apartamentus, bet jie nepatikrina teisinio šių apartamentų statuso“, sakė Xavieras Marcé. „Ir tik kai mes jiems pranešame, kad apartamentai/butai yra nelegalūs, jie nedelsdami išbraukia iš savo sąrašų“, – sakė jis. Pasak Andreu Castellano, „Airbnb“ atstovo spaudai, bendrovė bendradarbiauja su Barselonos pareigūnais nuo 2018 metų, siekdama atsisakyti operatorių, „kurie negerbia taisyklių“. Jis pridūrė, kad „šių pastangų dėka buvo pašalinta daugiau nei 7 000 prastai dirbančių subjektų“.
Italijoje dalis Venecijos gyventojų bando eiti priešingu nei Barselona keliu. „Paskirstyti turizmą? Taip būtų dar blogiau“, – sako Melissa COnn, ne pelno organizacijos „Save Venice“: direktorė. M. Conn pripažįsta, kad labiau norėtų, jog turistai laikytųsi aplink Šv. Morkaus aikštę, idant gyventojai likusią miesto dalį galėtų pasilikti sau. „Save Venice“ viceprezidentas Alberto‘as Nardis sutinka su tokia nuomone, bet perspėja, kad turizmas yra gyvybiškai svarbus norint išsaugoti miestą. Anot juvelyrinių dirbinių krautuvėlės savininko A. Nardžio, Venecijos gyventojų mažėja, pragyvenimo kaina mieste auga, o darbo vietos su turizmu nesusijusiose srityse nyksta. Venecija privalo „vystyti verslus, kurie skiriasi nuo turizmo“, sakė A. Nardis.
Miestams, siekiantiems pakeisti tuos, kurie atvyksta (arba jų elgesį), ir norintiems, kad jų pastangos būtų sėkmingos, būtina reklamos kampanija. Amsterdamas yra parengęs dvi tokias iniciatyvas. Viena iš jų, kurią birželį paskelbė ekonomikos reikalus kuruojantis mero pavaduotojas Victoras Everhadtas, orientuota į gretimų šalių, tokių kaip Prancūzija ir Belgija, kultūra besidominčius miesto gyventojus, ir bus pradėta įgyvendinti, kai infekcijų rizika labiau atslūgs, tiek minėtose valstybėse, tiek Nyderlanduose. Kita iniciatyva skirta „paskatinti norimą elgesį“ tų jaunų vyrų, kurie atvyksta iš Jungtinės Karalystės.
„Mes pagrindinį dėmesį skiriame tiems žmonėms, kurie domisi kultūra plačiausia žodžio prasme, – sakė jis. – Stengiamės įtikinti juos aplankyti visas kitas gražias miesto dalis.“
Net iki COVID pandemijos Prahos pareigūnai samdė agentūrą, kuri bandė įtikinti turistus ‚atvykti daugiau nei dviem nakvynėms“. Per trumpą 2020 metų vasaros atsivėrimą miestas pristatė „Praha atidaryta“ kampaniją, orientuotą į Čekijos auditoriją, nes užsienio keliautojų vis dar buvo nedaug. Kampaniją lydėjo sėkmė. Paprastai tik 15 proc. Prahos turistų sudaro vietos gyventojai (palyginti su analogiškais rodikliais Vienoje (20 proc.) ir Paryžiuje (beveik 50 proc.). Bet 2020 metais čekų lankytojų skaičius pašoko 16 proc., daugelis jų apsigyveno trijų-keturių žvaigždučių viešbučiuose, sakė H. Třeštíková.
Bet yra ir kita šios lygties pusė. Pasak G. Udo iš „Amsterdam&Partners“, jos grupė daro spaudimą Nyderlandų vyriausybei taikyti minimalią lėktuvų bilietų kainą, tuo tarpu kiti siekia visiškai išstumti „Airbnb“ iš miesto. Barselona liepą įvedė naują mokestį nakvynėms turistų apgyvendinimo įstaigoms, iš kurio pajamos atiteks mieto savivaldybei. Ji galėtų surinkti iki 16,5 mln. eurų per metus, ir šios pajamos būtų naudojamos mažiau lankomų kvartalų, tokių kaip Poblenou ir Gràcia, reklamai.
Mėginant kita kryptimi nukreipti turistus, pasitelkiamos ir technologijos. „Amsterdamas bendradarbiauja su mobiliojo ryšio operatorėmis, kad išsiaiškintų, kiek žmonių yra viename ar kitame rajone, ir tada galėtų imtis priemonių neleisti ten vykti daugiau žmonių“, – sakė L. Marques iš „Erasmus“ universiteto. Kai tam tikros miesto vietovės pernelyg prisipildys, lankytojai gaus SMS žinutę su pasiūlymu pasinaudoti vienokia ar kitokia pramoga kitoje miesto dalyje. Jei situacija taps iš tiesų sunkiai valdoma, bus pastatyti stulpai, užkertantys kelią žmonėms patekti į tą perpildytą teritoriją, aiškino ji.
Tačiau bet koks planas, rizikuojantis nutraukti turistų dolerių srautą – kad ir trumpam, – gali sukelti didelių sunkumų verslovėms, jau ir taip smarkiai nukentėjusioms nuo pandemijos. Norint, kad pažintinis turizmas turėtų šansą, sakė turizmo ir kūrybinės pramonės šakų tarybos narys iš Barselonos Xavieras Marcé, miesto turistų aptarnavimo sektorius turi dalyvauti visame šiame procese.
„Barselonos turistų aptarnavimo verslas yra labai stiprus, – sakė jis. – Negalima būtų staiga prognozuoti, kad bus perpus mažiau turistų.“
