„Watershed Technology Inc.“, kuri trečiadienį paskelbė gavusi finansavimą iš „Sequoia Capital“, „Kleiner Perkins“ ir „Laurene Powell Jobs“, sukūrė programinę įrangą, leidžiančią klientams, tokiems kaip mobiliųjų mokėjimų įmonė „Square Inc.“, elektroninės prekybos platforma „Shopify Inc.“ ir salotų tinklas „Sweetgreen Inc.“, įvertinti savo pačių ir tiekėjų išmetamų teršalų kiekį. Ji taip pat patars kompanijoms, kokius sprendimus būtų galima priimti, norint drastiškai pakeisti savo paliekamą anglies pėdsaką.
„Watershed“ ir jų klientai – nuolat augančio verslo judėjimo dalis. Į judėjimą įsitraukusios kompanijos suvokia, kad kova su klimato pokyčiais turi tapti fundamentalia jų ilgalaikio verslo plano dalimi. Didžiausias pasaulio akcininkas „BlackRock Inc.“ praėjusią savaitę perspėjo, kad gali nubalsuoti prieš direktorius, kurie nepateiks įtikinamų planų, kaip sumažinti poveikį aplinkai.
Christianas Andersonas, „Watershed“ generalinis direktorius, sakė, kad „senojo pasaulio“ kompanijos dažnai turi pasitvirtinusios klimato programas, kurios „remiasi verslu, bet nėra esminės – maždaug, ir toliau darysime tą patį, ką darėme, tik nusipirksime kompensacijų“. Tačiau rinka išgyvena „kaitos momentą“. „Matome šią sparčiai besivystančių kompanijų kartą, kuri pirmąsyk klimato kaitos švelninimą suvokia kaip būtinybę ir siekia nuveikti kažką labai ambicingo.“
„Watershed“ padeda kompanijoms pamatuoti ne tik pirmojo ir antrojo lygio emisijas – įmonės tiesiogiai išmetamus teršalus ir įmonės perkamos energijos, pavyzdžiui, biurams skirtos elektros, emisijas. Ji taip pat padeda įmonėms suvokti trečiojo lygio emisijas, įskaitant tiekimo grandinės daromą poveikį ir tai, kaip klientai naudoja jų produktus, nes tai dažnai sudaro didžiąją dalį paliekamo anglies pėdsako.
„Reikia surinkti visus šiuos duomenis, – sakė Tayloras Francis, „Watershed“ prezidentas ir bendraįkūrėjas. – Pavyzdžiui, „Sweetgreen“ anglies pėdsakas yra jų tiekimo grandinėje.“ Restoranai žino, kurie salotų ūkiai gali pasiūlyti geresnę kokybę ir kainą. Bet kur kas sunkiau suprasti, kurie iš jų išskiria mažiau anglies dioksido. „Klimato sprendimas yra susijęs su visais šiais niuansais, – sakė T. Francis. – Bandome duoti jiems raktus ir įrankius, kaip tai padaryti.“
„Watershed“ siūlomas įrankis turi tris tikslus: padėti įmonėms įsivertinti daromą poveikį, sukurti planus, kaip jį sumažinti, ir skelbti pažangos ataskaitas. „Shopify“ pasitelkė jį pernai, kad įvertintų, kaip visuotinis darbas iš namų pakeis išmetamųjų teršalų kiekį. Jie taip pat galėjo išanalizuoti klientų pasirinkimus, pavyzdžiui, skirtingus prekių pristatymo būdus, kuriuos parduotuvės siūlo jų platformoje. „Square“ pradėjus analizuoti trečiojo lygio emisijas reikėjo pažvelgti į tiekėjų – šiuo atveju, bitkoinų kasėjų – išmetamo anglies dioksido intensyvumą. „Square“ patys kriptovaliutos nekasa, tačiau daug jos perka iš kitų ir praėjusiais metais pažadėjo 10 mln. dolerių paremti švaresnės energijos iniciatyvas, o iki 2030 m. pasiekti nulinių anglies dioksido emisijų tikslą.
„Sweetgreen“ jau ir anksčiau stengėsi į meniu įtraukti neįprastus, tačiau aplinką tausojančius ingredientus, tokius kaip rudadumbliai, dobilai ir sorgai. Tačiau jiems reikėjo geresnių duomenų, kad sudarydami valgiaraštį išskirtų dar mažiau anglies dioksido, todėl „Sweetgreen“ tiekėjai užpildė formas, kad suteiktų „Watershed“ daugiau informacijos apie savo ūkius. „Watershed“ įkūrėjai ypač entuziastingai kalba apie išmetamuosius teršalus, slapta lydinčius kiekvieną salotlapį.
„Tipiškas sūrio tiekėjas nenutuokia, koks yra jo paliekamas anglies pėdsakas, – pasakoja T. Francis, – tačiau jis tikrai žino, ar turi metano surinkėją, kokio tipo pašarus naudoja, kaip juos gauna iš tiekėjų.“ („Tuose salotlapiuose tiek daug duomenų!“ – įsiterpė Ch. Andersonas.)
Naujų, tikslesnių duomenų rinkimas reiškė, kad „Sweetgreen“, pirkdamas fetą, galėjo pasirinkti iš dviejų tiekėjų, kurie iš pažiūros atrodė vienodi, tačiau jų pėdsakai smarkiai skyrėsi. Be to, kompanija galėjo paskatinti partnerius investuoti į ūkius, kad sumažintų daromą poveikį.
„Didžiausias skirtumas yra toks, kad naudojome faktinius tiekėjų emisijų skaičius, o ne apytikrius įsivertinimus ar vidurkius“, – sakė „Sweetgreen“ įkūrėjas Nicolas Jammetas. „Sweetgreen“ įsipareigojo nuo šiandien iki 2027 m. perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį vienam doleriui. Anot N. Jammeto, tai bus naudinga ne tik jo paties verslui.
„Galiausiai nuostabu tai, kad kai bendradarbiaujame su tiekėjais tobulindami maisto gamybą, tai daro įtaką ne tik „Sweetgreen“ parduodamam maistui – tai daro įtaką visam parduodamam maistui", – sakė jis.
Trys „Watershed“ steigėjai iš pradžių „Stripe“ buvo pasamdyti ne klimato darbams; jie dirbo inžinerijos srityje ir kūrė įvairius produktus „Stripe“ klientams. Tačiau 2019 m. „Stripe“ įkūrėjai Johnas ir Patrickas Collisonai ėmė domėtis, kaip „Stripe“, kurio vertė tuo metu siekė 35 mlrd. dolerių, galėtų prisidėti prie kovos su klimato kaita, ypač kaip naujų su klimatu susijusių technologijų klientas. Broliai Collisonai kreipėsi į Ch. Andersoną ir paprašė jo pagalvoti, ką galėtų nuveikti „Stripe“.
Ch. Andersonas pasikonsultavo su akademikais ir klimato ekspertais – ir sugrįžo su pasiūlymu, kurį „Stripe“ paskelbė 2019 m. rugpjūtį: San Fransiske įsikūrusi kompanija įsipareigos išleisti mažiausiai 1 mln. dolerių per metus anglies dvideginio surinkimui – tuo metu tai darė tik keletas kompanijų.
Šis pasižadėjimas paskatino kai kuriuos „Stripe“ kolegas – kitas technologijų kompanijas, kurios panoro panaudoti savo pinigus kovai su klimato kaita – kreiptis į Ch. Andersoną ir domėtis, kaip jis priėjo prie tokio pasiūlymo. Tuose pokalbiuose Ch. Andersonas suprato, kad visoms šioms kompanijoms būdinga platesnė problema: prieš sumažinant savo anglies pėdsaką, joms reikia geresnių įrankių, kad galėtų jį pamatuoti. Jis pradėjo kalbėtis su dviem savo buvusiais kolegomis, T. Franciu ir trečiuoju įkūrėju Avi Itskovičiumi, kurie abu tais metais paliko „Stripe“. Rugsėjį Ch. Andersonas išėjo iš „Stripe“ ir visi trys įsteigė „Watershed“.
Kaip jau įprasta Silicio slėnyje, „Stripe“ tapo vienu iš pirmųjų „Watershed“ klientų, o broliai Collisonai – ankstyvaisiais investuotojais. Prie jų prisijungė ir Johnas Doerris bei Michaelas Moritzas, kurie draugiškai dalijasi pirmininko ir partnerio pozicijomis savo rizikos kapitalo firmose „Kleiner Perkins“ ir „Sequoia Capital“. „Watershed“ atsisakė pasakyti, kiek lėšų surinko kompanija. Tiek M. Moritzas, tiek J. Doerris prisijungė prie „Watershed“ valdybos. J. Doerris ir jo firma jau kelis dešimtmečius finansuoja su klimatu susijusių bendrovių veiklą, o gauti finansiniai rezultatai iki šiol buvo įvairūs. O štai M. Moritzas teigė, kad jo firma šio tūkstantmečio pradžioje vengė žaliųjų technologijų „siautulio“, nes, jo manymu, jos netinka rizikos investicijoms. „Neketinu dėl to muštis į krūtinę, – sakė jis. – Tame konkrečiame investavimo į klimatą etape reikėjo leisti kitiems prarasti pinigus, ir aš leidau.“
Tačiau dabar M. Moritzas sutiko išrašyti čekį, nes „Watershed“ parduoda programinę įrangą, o ne brangią aparatūrą, kurią turi patvirtinti komunalininkai arba reguliuotojai. „Mes visada buvome atsargūs ir stengėmės nepainioti kilnių kryžiaus žygių su solidžiomis investicijomis“, – pažymėjo jis.
