Tai – viena iš nekantriai lauktos Norvegijos klimato rizikos komisijos ataskaitos, paskelbtos trečiadienį Osle, iliustracijų. Teigiama, kad Norvegijos likusių naftos ir dujų išteklių vertė galėtų sumažėti iki 2 trilijonų kronų (233 mlrd. dol.) – o ne iki 9 trilijonų kronų, jei ir toliau būtų laikomasi dabartinės pasaulinės klimato politikos.

„Ambicinga tarptautinė klimato politika, numatanti mažesnį iškastinio kuro poreikį, sumažins likusių naftos išteklių vertę“, – teigė ekspertų grupė.

Ekonomisto Martino Skancke's vadovaujamos grupės paskaičiavimais, Norvegija, žinoma, galėtų gauti kitų lengvatų už sėkmingą kovojimą su klimato kaita. Be to, kad tektų susitaikyti su tokiomis grėsmėmis, kaip konfliktų ir humanitarinių krizių eskalavimas bei dar ekstremalesni orai, šalis turėtų džiaugtis tuo, kad įvertinamos jos pastangos naudoti švarią ir atsinaujinančią hidroenergiją.

Pastaraisiais metais Norvegijoje vis dažniau svarstoma, kaip ši didžiausia vakarų Europos naftos ir dujų tiekėja turėtų prisitaikyti prie klimato kaitos; politikai, organizacijos ir piliečiai kvestionuoja tiek moralinius, tiek finansinius naftos išgavimo aspektus. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjusi kasti naftą Norvegija šiuo metu skaičiuoja, kad maždaug 55 procentai jos išteklių tebėra po žeme.

Komisija teigė, kad klimato rizika savaime nereiškia, jog Norvegija turėtų pakeisti sąlygas, darančias įtaką naftos pramonės investicijų sprendimams, pavyzdžiui, peržiūrėti mokesčių sistemą, kuri skatina tyrimus ir numato ženklius investicijų atskaitymus (kaip atsvarą dideliems mokesčiams).

Vis dėlto ji pastebėjo, kad vyriausybė turėtų atidžiau išanalizuoti klimatui keliamą riziką, pavyzdžiui, nustatyti potencialias naftos, dujų ir anglies dvideginio emisijos kainas, kurias būtų galima pasitelkti Norvegijos valstybinių naftos išteklių ir ateities naftos ir dujų projektų testavimui.

Pernai Norvegijos 1 trilijono dolerių vertės valstybinis investicinis Gerovės fondas paprašė vyriausybės leisti parduoti savo naftos ir dujų akcijas, nors pasiūlymą apibūdino kaip priemonę sumažinti finansinę riziką ir teigė, kad ji nėra susijusi su klimato rizika.

M. Skancke's ekspertai pažymėjo, kad, nors investicinis fondas klimato rizikos yra veikiamas sisteminiu lygmeniu, investavimo strategijų rekomendacijos nėra jų prerogatyva.