aA
Gruodžio mėnesį, vieną drėgną antradienio rytą, didžioji Prancūzijos dauguma dėmesį buvo sutelkusi į vadinamųjų „Geltonųjų liemenių“ krizę, demonstrantams siaučiant Paryžiuje.
Donaldas Trumpas, Emanuelis Macronas
© Reuters / Scanpix

Bet Emmanuelis Macronas ir jo komanda, pasislėpę Eliziejaus rūmuose, sprendė didesnę grėsmę, iškilusią ne tik Prancūzijos, bet ir Vakarų pasaulio status quo. Vienas Baltųjų rūmų šaltinis perspėjo E. Macroną, esą Donaldas Trumpas ketina paskelbti apie JAV pajėgų išvedimą iš Sirijos.

Toks sprendimas būtų skaudus smūgis JAV sąjungininkėms Europos Sąjungoje. Iškiltų rizika dėl šimtų teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (IS) veteranų paleidimo, be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgautų daugiau svorio pabėgėlių srautams, pakursčiusiems aršią populistų reakciją Europos Sąjungoje.

Tokio scenarijaus galimybė sustiprino E. Macrono susirūpinimą dėl to, kad JAV gali atsitraukti nuo kito, konkretaus įsipareigojimo: NATO gynybos Aljanso.

E. Macronui ruošiantis susisiekti telefonu su Baltaisiais rūmais tą vakarą, ėmė ryškėti platesnis situacijos Sirijoje suvokimas po 18 mėnesių nuviliančių pastangų patraukti savo pusėn D. Trumpą: ES lyderiai nebegali ilgiau pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis siekdami sustiprinti saugumo pamatus Europoje.

Pasakojimas apie tai, kaip E. Macronas buvo priverstas permąstyti savo santykius su D. Trumpu, paremtas keletą mėnesių vykusiais pokalbiais su trimis šaltiniais, kurie pasidalijo savo žiniomis apie prezidento apmąstymus.

Tą gruodžio vakarą skambindamas D. Trumpui 41-ų metų E. Macronas priminė JAV prezidentui apie jo pažadą palaikyti savo sąjungininkus kovoje prieš terorizmą ir paragino jį apsvarstyti savo įsipareigojimus Europai. Mažiau nei po 24 valandų per tviterį D. Trumpas paskelbė apie karių išvedimą.

Sprendimas išvesti iš Sirijos JAV karius, padėjusius tarptautinei koalicijai, kovojančiai su IS, sukėlė šoką net Vašingtone, ir paskatino atsistatydinti gynybos sekretorių Jimą Mattisą. Tuo tarpu E. Macronui ir jo artimiausiai aplinkai tokia žinia reiškė lūžio momentą.

Nors viešai E. Macronas vis dar laikosi nuomonės, esą istorinis Prancūzijos bei JAV aljansas yra pernelyg tvirtas, kad galėtų būtų ardomas nesutarimų tarp dviejų prezidentų, kažin kas jo viduje trekštelėjo.

Dar prieš mėnesį per savo vizitą Paryžiuje D. Trumpas užtikrino E. Macroną dėl savo įsipareigojimų tiek Sirijos, tiek NATO klausimu. Po kelių savaičių įsipareigojimas dėl Sirijos virto istorija. Nuo šiol Prancūzijos lyderiui taps aišku, kad D. Trumpas gali atsikratyti bet kokio prisiimto įsipareigojimo, jeigu tik nuspręs, jog jam tai naudinga.

Prancūzijos lyderis investavo nepaprastai daug laiko ir politinio kapitalo į pastangas užmegzti santykius su D. Trumpu nuo pat 2017 metų gegužės, kai stojo prie šalies valdžios vairo.

Praėjusių metų pradžioje jo artima aplinka mėgino įtikinti, jog tarp abiejų prezidentų esama simetriškumo. Buvo bandoma įteigti, jog abu jie – politiniai autsaideriai, supurtę valstybės aparatą savo rinkimų pergale, abu siejo atviras, tiesmukas kalbėjimas.

Jie žaismingai spaudė vienas kitam ranką, leidosi į privačius pokalbius, stebėjo karinius paradus ir pietavo Eifelio bokšte, kur buvo patiektas specialus, daug mėsos patiekalų turintis meniu, - specialiai pagal JAV lyderio skonį.

„Abu mes „baltos varnos“, - balandį sakė E. Macronas per valstybinį vizitą į Vašingtoną. – Mus sieja išties ypatingi santykiai“.

Visos šios pastangos nenuėjo veltui: E. Macronas tapo vyruku, kuriam skambini, kai nori kreiptis į Europą.

Skambučių, skriejančių iš abiejų prezidentų kabinetų įrašai, kurie gali būti ir nepilni, rodo, kad abu vyrai vien pernai telefonu kalbėjosi mažiausiai devyniolika kartų. Su Vokietijos kanclere Angela Merkel D. Trumpas kalbėjosi tik tris kartus, o kalbėdamasi su britų premjere Theresa May nevengė viešų pažeminimų – pernai liepą jis į miltus sumalė jos „Brexit“ planus, - taip parodydamas jai jos vietą Baltųjų rūmų įtakos sferose.

Bet visada atrodė, kad D. Trumpo „Amerika – pirmiausia“ politika taps problema, ir tai galiausiai pasitvirtino, kai Europa buvo įtraukta į JAV prekybos karą. E. Macrono pastangos daryti spaudimą per balandį vykusią kelionę į Baltuosius rūmus nuėjo perniek, nes jam nepavyko perkalbėti JAV neskirti tarifų Europos plienui bei aliuminiui.

Lygiai taip jam nepavyko ir išlaikyti JAV Irano branduoliniame susitarime ar Paryžiaus klimato susitarime.

Skambučių įrašai leidžia spėlioti, kad prezidentų santykiai po to vizito ėmė vėsti, nes įrašinėjami jųdviejų pokalbiai tapo retesni. Iki tol jiedu kalbėdavosi mažiausiai šešis kartus per mėnesį. Nuo tada kontaktų sumažėjo.

Kai D. Trumpas grįžo į Prancūziją paminėti Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinių, bet koks apsimestinis abipusis sutarimas jau buvo išgaravęs. E. Macronas pamokslavo D. Trumpui prieš tuziną pasaulio lyderių, aiškindamas, kad šalys, kurios pirmiausia iškelia savo interesus, praranda savo moralinį kompasą.

D. Trumpas atkirto pašiepdamas Prancūziją dėl jos karinių pralaimėjimų Vokietijai.

Užkulisiuose Prancūzijos prezidento padėjėjai tvirtina, kad E. Macrono puolimas prieš nacionalizmą nėra nukreiptas prieš D. Trumpą. Bet kartu jie leido suprasti, kad Prancūzijos lyderis sąmoningai laikosi kategoriškesnės pozicijos diplomatiniuose santykiuose.

Kalbantis su prezidento aplinkos žmonėmis baigiantis metams, buvo justi, kad jų pasitikėjimas jo gebėjimu bendradarbiauti su D. Trumpu nyksta. Vienas iš prezidento patarėjų Eliziejaus rūmų požiūrį į D. Trumpą apibūdino „kritišku“.

Paklaustas apie sausį paskelbtus pranešimus, esą Donaldas Trumpas oficialiai svarstantis pasitraukimo iš karinio aljanso NATO galimybę, patarėjas atsakė, kad dabar jau joks JAV žingsnis nebenustebintų Prancūzijos lyderio.

Kalbant apie dabartinį E. Macrono požiūrį į D. Trumpą, Prancūzijos prezidentui labiau rūpi, kaip sukontroliuoti JAV prezidento impulsyvumą nei nuoširdus santykių palaikymas. Jo patarėjai rengia atsakus į įvairius scenarijus, ieško slaptos informacijos apie jo dvasinę būseną ir asmeninę darbotvarkę bei mėgina išsiaiškinti, kaip tai galėtų paveikti pokariniam aljansui su Europa.

Tačiau JAV karių išvedimo iš Sirijos tema vis dar skaudi.

„Sąjungininkas turi būti patikimas, jis turi koordinuoti veiksmus su kitais sąjungininkais“, - kalbėjo E. Macronas iš savo karinės bazės Malyje, kur Prancūzijos kariai dalyvauja antiterorizmo operacijose. E. Macronas pabrėžė „nepaprastai apgailestaujantis“ dėl D. Trumpo sprendimo.

Po gruodį paskelbto pranešimo E. Macronas kurį laiką tęsė spaudimą D. Trumpui: keletą kartų jam paskambinęs jis mėgino įtikinti JAV vadovą persigalvoti arba bent jau užtikrinti tvarkingą pasitraukimą. Jis paragino D. Trumpą likti kovos lauke. Jis pavadino JAV kariuomenę koalicinių pajėgų stuburu, tačiau tokios jo pastangos neturėjo jokio poveikio.

Galutinis JAV karių išvedimas gali užtrukti dar kelias savaites, nes JAV remiamos Sirijos pajėgos pradeda ataką prieš IS šalies rytuose. Pastarąjį mėnesį E. Macronas nė karto nesikalbėjo su D. Trumpu.

E. Macrono diskusijose apie Prancūzijos saugumo strategiją šiuo metu netyla klausimai dėl bendrų Prancūzijos-JAV operacijų. Abi šalys dabar drauge kovoja prieš islamistus Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose ir su piratavimu Indijos vandenyne.

Prancūzija taip pat remia JAV pastangas pažaboti Kinijos ekspansijos instinktus Pietų Kinijos jūroje.

Bet Amerikos įsipareigojimas NATO yra akivaizdi problema. Pagal 1949 m. įkurtos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 5-ąjį straipsnį visos šalys įsipareigoja ginti kitas nares, jeigu jos būtų užpultos. Toks buvo Vakarų apsaugos nuo sovietinio bloko pamatas per Šaltąjį karą ir nuo tada naudotas siekiant sulaikyti Rusiją nuo jos bandymų plėsti savo įtaką rytinėje Europoje.

Bet D. Trumpas dažnai demonstruoja vangią paramą aljansui, dejuodamas, esą JAV sąjungininkai nepakankamai skiria išlaidų gynybai ir iškeldamas klausimą dėl 5-ojo straipsnio. NATO sutarties 5-ąjį straipsnyje dėl kolektyvinės gynybos teigiama, kad vienos narės užpuolimas yra laikomas viso Aljanso užpuolimu.

Dabartinis JAV pasitraukimas reikštų struktūrines permainas pasaulinėje sistemoje ir taptų didžiausia V. Putino pergale per visą jo karjerą.

Tačiau ne per seniausiai D. Trumpas nuo kritikos Europos sąjungininkėms perėjo prie reikalavimų pripažinti jo nuopelnus siekiant prispausti jas dėl išlaidų gynybai didinimo. Per Paliaubų dienos minėjimą Paryžiuje lapkritį JAV lyderis patikino E. Macroną, jog yra įsipareigojęs NATO. Sausio 17 d. D. Trumpas pareiškė remiantis NATO „100 procentų“ ir tada pridūrė: sąjungininkai turėtų apsvarstyti amerikiečių raketų įsigijimo galimybę.

Bet abejonės išlieka. Pernai gruodį sakydamas kalbą Briuselyje, kur NATO turi savo būstinę, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo perspėjo tarptautines organizacijas, kad jos neturėtų vertinti JAV paramos kaip savaime suprantamo dalyko. Anot M. Pompeo, tokios organizacijos kaip ES ir Jungtinės Tautos (JT), „turi būti reformuojamos arba eliminuojamos“.

E. Macronas turi pakankamai abejonių, kad pakeistų savo prognozes: saugumo garantija, kuria negali kliautis, jau nebėra garantija.

„D. Trumpo požiūris ir pareiškimai veikia NATO patikimumą kaip atgrasymo ir gynybos priemonė, - sakė Strateginių tyrimų fondo (Paryžius) direktoriaus pavaduotojas Bruno Tertrais. – Kyla klausimas, ar tai laikina Europos-JAV pokarinio aljanso krizė, ar šis tas gilesnio“.

Abu prezidentai neplanuoja susitikti anksčiau nei birželį Japonijoje, kur vyks Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas. Vėliau jie dar susitiks rugpjūtį, kur vyks Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimas Prancūzijoje, kuriam šeimininkaus pats E. Macronas.

Rengdama G7 Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūrusiame Bjarico kurorte, Prancūzija turės daugiau galimybių kontroliuoti situaciją organizuojant susitikimą. E. Macrono komanda stebėjo dramą, kurią D. Trumpas sukėlė per neseniai vykusius tarptautinius renginius Kanadoje ir Argentinoje, ir yra nusiteikusi net nemėginti siekti bendro pareiškimo baigiantis renginiui.

Toks nukrypimas nuo protokolo tik patvirtintų pablogėjusius santykius tarp JAV ir sąjungininkių. Bet taip būtų bent vienu šansu mažiau, jog D. Trumpas gali pridaryti bėdos.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(64 žmonės įvertino)
4.0312
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prieš atleisdamas Vaitkų, Masiulis jam skyrė įspūdingą premiją už gerus darbo rezultatus (312)

Prieš atleisdamas iš pareigų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių...

Orai: trumpam sugrįš žiemiški orai (2)

Antradienio naktį pirmoje pusėje daugelyje rajonų pasirodys trumpi, nedideli krituliai, vyraus...

Po tymų protrūkio Lietuvoje prabilo apie dar didesnį pavojų: tai ne vienintelė liga, kuri gali grįžti (144)

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis kilo sumaištis dėl tymų protrūkio. Šiemet Lietuvoje iš viso...

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (266)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

Mirė knygos „Kaip tampama albinosais“ autorius, Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus (99)

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo...

Ne bomba, o logiška „Spurs“ išvada: Motiejūnas – NBA krepšininkas, kurio talentas niekur nedingo (38)

Baltijos sesės Lietuva ir Latvija jau konkuruoja ne tik dėl investuotojų, bet ir dėl savo eksporto...

Mače su serbais traumą patyrė Ronaldo, Ukraina paskutinę minutę išsigelbėjo Liuksemburge (1)

Europos futbolo čempionate B grupėje, kurioje varžosi ir Lietuva, pirmadienį vakare buvo...

Diagnozė, kurios nenori išgirsti nė viena: ką būtina žinoti apie gimdos kaklelio vėžį (22)

Pradėjus gimdos kaklelio vėžio patikros programą Lietuvoje, nustatoma daug daugiau ankstyvosios...

Kosmetikos pristatyme dalyvavusios garsios moterys pasidalino plaukų priežiūros receptais (19)

Pirmadienio vakarą kviestiniams svečiams buvo pristatyta lietuviška plaukų priežiūros kosmetika...