Parašyta Josepho Penso de la Vegos 1688 m., „Painiavų painiava“ (angl. „Confusion of Confusions“) – Amsterdamo vertybinių popierių biržos, kurią 1602 m. įkūrė Olandų Rytų Indijos kompanija, pradžiamokslis. Pasiūlymas baigia galioti gruodžio 17 d.
J. P. De la Vega, žydas sefardas, XVII amžiaus pradžioje emigravęs iš Ispanijos į Amsterdamą, parašė knygą ispanų kalba, joje apibūdindamas vertybinių popierių biržos mechaniką – įskaitant pirkimus, pardavimus, statymus ir manipuliacijas – bei pateikdamas bendrų investavimo patarimų.
Turint omenyje, kad J. P. De la Vega knygą apie olandų vertybinių popierių biržą rašė ispaniškai, ji „tikriausiai buvo skirta sefardų bendruomenei“, svarsto „Sotheby's“ knygų ir rankraščių padalinio vyresnysis specialistas Selby Kifferis, atsakingas už „Painiavų painiavos“ pardavimą.
Įžangoje J. P. De la Vega išreiškia troškimą išsklaidyti su vertybiniais popieriais susijusią „painiavą“ ir priduria, kad norėtų duoti keletą patarimų, kaip spręsti ne visai sąžiningas biržos praktikas. Tačiau skubiai patikslina, kad knygą parašė savo paties malonumui.
„Pats J. P. De la Vega iš esmės nebuvo prekeivis, tačiau kartais prekiaudavo ir leisdavo laiką boržoje, – pasakoja S. Kifferis. – Įdomu tai, kad knygoje matome biržos aprašymą iš vidaus. Jos tikslas toks ir buvo – kilstelėti paslapties šydą ir paaiškinti, kas gi ten vyksta.“
Sąžininga veikla
Pasak S. Kifferio, J. P. De la Vega „biržą apibūdina kaip sąžiningą veiklą ir garbingą verslą, tačiau vis dėlto įspėja skaitytojus, kad yra žmonių, kurie bandys jumis pasinaudoti“. Tekstas parašytas kaip serija dialogų tarp veikėjų, kuriuos „Sotheby's“ apibūdina kaip „biržos personažus“, įskaitant filosofą, pirklį ir akcininką.
Keturi J. P. De la Vegos iškelti principai kuo puikiausiai tinka bet kuriam šių laikų mėgėjui prekeiviui:
Niekada niekam nedalinkite patarimų pirkti ar parduoti akcijas. Džiaukitės uždarbiu, bet nerodykite nusivylimo praleidę progą pasipelnyti, t. y., negraužkite savęs už tai, kad pražiopsojote absoliučią aukščiausią akcijų vertę. Biržos pelnas – „goblinų lobiai“, o tai reiškia, kad šiandieninis pelnas rytoj gali tapti nuostoliu. Ir galiausiai – tas, kas nori praturtėti iš prekybos vertybiniais popieriais, privalo turėti kantrybės ir pinigų.
„Manau, knyga siekė pragmatinių tikslų, – svarsto S. Kifferis. – Tai nėra akademinis darbas. Ji buvo skirta plačiajai visuomenei.“
Likę mažiau nei dešimt
Nepaisant skelbiamos išminties, jau nekalbant apie istorinę svarbą, knyga buvo beveik nežinoma iki XIX a. pabaigos, kai keletas ekonomistų – iš pradžių vokiečių, paskui olandų – ėmė cituoti jos tekstą; pirmasis angliškas vertimas pasirodė 1959 m. Šiandien kietai įrištą egzempliorių galima įsigyti už mažiau nei 30 dolerių.
„Sotheby’s“ aukcione parduodama pirmojo leidimo knyga. Aukciono vertinimu, šiuo metu yra likę mažiau nei dešimt tokių egzempliorių. Paskutinis pirmojo leidimo „Painiavų painiavos“ pardavimas įvyko daugiau nei prieš 30 metų, kai Londono „Sotheby’s“ aukcione antikvarinis tomas buvo parduotas už 16 500 svarų sterlingų, kas tuo metu atitiko apytikriai 29 000 dolerių.
Atsižvelgiant į tai, kad per 30 metų knygos kaina išaugo daugiau nei 900 proc., „Sotheby's“ vertinimas gali būti laikomas gana agresyviu, tačiau S. Kifferis mano, kad jis pakankamai konservatyvus. „Esu tikrai matęs ne vieną knygą, kurios vertė per daugelį metų išaugo, – teigia jis. – Dar pamenu, kai galėjai nusipirkti visai neblogą Ch. Darwino „Rūšių atsiradimo“ egzempliorių už 6 000 ar 10 000 dolerių, o dabar neblogo egzemplioriaus kaina svyruoja tarp 150 000 ir 200 000 dolerių.“
Knygą parduoda Žydų dvasinė seminarija, ir S. Kifferis tvirtina esąs beveik tikras, kad dėl aukštos kainos ją įsigys koks nors privatus kolekcininkas, galbūt dirbantis finansų srityje.
„Manau, gali kilti įdomios varžybos, – svarsto jis. – Tarkim, tarp garsių knygų kolekcionierių ir žmonių, kuriuos domina pats knygos turinys.“
