aA
Kaip ir tikėtasi, Iranas neigiamai sureagavo į tai, kad Europa planuoja siųsti tarptautines karines jūrų pajėgas, kurios apsaugotų prekybos laivus, kertančius Ormūzo sąsiaurį.
Persijos įlanka
Persijos įlanka
© Sipa / Scanpix

„Girdėjome, kad jie ketina siųsti Europos laivyną į Persijos įlanką, ir toks žingsnis, be abejonės, siunčia priešišką žinutę, yra provokacinis ir tik padidins įtampą“, – šią savaitę kalbėjo Irano vyriausybės atstovas spaudai.

Šie du faktai – europiečių palankiai vertinamas sprendimas organizuoti europinę misiją norint užtikrinti laivybos Persijos įlankoje saugumą ir Irano reakcija – laimei, kol kas tik žodinė, – greičiausiai padidins karinio apsiskaičiavimo, galinčio išprovokuoti karą, tikimybę.

Žinoma, strateginiame fone glūdi Jungtinių Valstijų-Irano konfliktas, vykstantis amerikiečiams pasitraukus iš 2015 m. Irano branduolinio susitarimo siekiant apriboti Irano branduolinę programą.

Nusivylusi dėl riboto sutarties poveikio, Donaldo Trumpo administracija pasitraukė iš susitarimo, sukeldama nemažą mūsų Europos sąjungininkių nerimą, ir įvedė naujas griežtas ekonomines sankcijas Iranui. Atsakydami į tokius žingsnius, iraniečiai mėgina įrodyti pasauliui, jog jie kontroliuoja Ormūzo sąsiaurį ir gali jį uždaryti, jei tik panorėtų, taip grėsmingai sutrikdydami pasaulio ekonomiką.

Tokia trikdymo strategija šiek tiek primena reketą už apsaugą. „Jūs turite puikų sąsiaurį laivynui, ir būtų gaila, jeigu jas nors jam nutiktų.“

Iraniečiai puldinėja Saudo Arabijos naftos aktyvus, taikosi į JAV bepilotes skraidykles, organizuoja išpuolius prieš laivus, o ne per seniausiai sulaikė su Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį. Iki šiol Vakarai reaguoja griežtai – Vašingtonas sugriežtino sankcijas, ir dabar europiečiai (neįskaitant, deja, Vokietijos) tikra tą žodžio prasme sėdą į vieną laivą su JAV.

Persijos įlankos krizė: kokį žingsnį toliau žengs Iranas
© NASA nuotr.


Ir kas toliau? Kokius veiksmus pasirinks Vakarų sąjungininkai, kad sušvelnintų krizę, bet kartu išlaikytų spaudimą Iranui ir priverstų jį pakeisti savo nederamą veiksmų kursą?

Atrodo akivaizdu, kad iraniečiai nėra itin linkę ar motyvuoti nusileisti. Jie greičiausiai sustiprins agresiją prekybos laivų atžvilgiu, arba dislokuodami minas Ormūzo sąsiauryje (tai jie jau yra išbandę per vadinamuosius „tanklaivių karus“ devintajame dešimtmetyje), arba tiesiog nuskandinami laivą, galbūt slapta panaudodami dyzelinį povandeninį laivą.

Jie gali išplėsti konfliktą ir „horizontaliai“, užsiundydami savo surogatinę teroristinę organizaciją Libane, „Hezbollah“, prieš Izraelį, arba pakurstydami jos afganų grupuotę „Liwa Fatemiyoun“ įvykdyti išpuolius prieš JAV pajėgas Afganistane. Jeigu Iranas pasirinktų tokį beprotišką kursą, vakarai greičiausiai atsakytų kariniais veiksmais.

Žinoma, tarptautinė tanklaivių lydėjimo misija bus sustiprinta, tiek jos mastas, tiek intensyvumas. Jungtinėms Valstijoms šioje misijoje teks užduotis teikti paramą, susijusią su žvalgyba, logistika, vadovavimu ir kontrole.

Persijos įlanka
Persijos įlanka
© AP / Scanpix


Remdamasis savo kelių dešimtmečių patirtimi Persijos įlankoje, įskaitant ir vadovavimą smogiamajai lėktuvnešių grupei „Enterprise Carrier Strike Group“ per invaziją Irake 2003 metais, aš esu tikras, kad JAV centrinės vadavietės veiklos planai pasiūlys prezidentui daugybę variantų, tarp jų, minų likvidavimą; Irano karo laivų skandinimą, kaip kad devintajame dešimtmetyje per „Praying Mantis“ operaciją; smogimą Irano antžeminėms oro gynybos sistemoms (tokia strategija būtų pasirinkta per ataką, kurią birželį paskutinę minutę sustabdė D. Trumpas); ir kibernetinio puolimo operacijas prieš Irano karines pajėgas.

Ar gali JAV ir jos sąjungininkės išvengti karo? Galbūt. Stimulai galiausiai pastūmės kiekvieną šalį sėsti prie derybų stalo. Jungtinės Valstijos pareikalaus realių permainų Irano veiksmų strategijoje: nutraukti savo netiesioginius karus Jemene ir Sirijoje; neberemti „Hezbollah“ agresyvių veiksmų Izraelio atžvilgiu; apkarpyti balistinių raketų programą; ir svarbiausia, įsipareigoti dėl ilgalaikio branduolinio susitarimo.

Iraniečiai pareikalaus, kad būtų panaikintos sankcijos, kad būtų užtikrinta prieiga prie tarptautinio kapitalo, taip pat garantijų, kad JAV nebandys pakeisti režimą. Švelniai tariant, abi puses ir jų pozicijas skiria jūros ir vandenynai.

Taktiniu požiūriu, situacija Persijos įlankoje, prieš pagerėjimą, gali pablogėti, bet ilgainiui nei viena šalis nebus suinteresuota įsivelti į karą ir, žinoma, tuo nesuinteresuotas D. Trumpas, artėjant 2020 metų rinkimams. Susitarimui erdvės yra, bet apsiskaičiavimo tikimybė toliau auga.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.2500

Trūkstami lustai visame pasaulyje stabdo automobilių gamybą (47)

Praėjus daugiau nei metams nuo protrūkio pradžios, koronavirusas randa vis naujų būdų pakenkti...

Norvegai siūlo neskubėti skiepyti nuo COVID-19 ypač senų ir silpnų žmonių (324)

Norvegai pranešė, kad skiepyti nuo COVID-19 labai senus ir nepagydomai sergančius žmones gali...

Skiepų pasas sulaukia vis daugiau palaikymo Europoje: turintiems atsivertų kelionės (155)

Siūlymas suteikti ypatingas privilegijas tiems, kurie pasiskiepijo, sulaukia vis didesnio palaikymo...

ES vakcinavimo nuo COVID-19 lenktynėse viena šalis išsiveržė į priekį: įvardijo 4 priežastis (125)

Pagal vakcinavimo nuo COVID-19 tempus Europos Sąjungoje lyderė yra Danija , - ji jau...

Šaltiniai: gyventojai kratosi Trumpo kaimynystės (58)

Joe Bideno inauguracijos dienos ryte Donaldas Trumpas planuoja skristi į savo rezidenciją...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (12)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (62)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (9)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (69)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (96)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (461)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (81)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (415)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...