aA
Vladimirui Putinui šiuo metu einant savo paskutinę prezidento kadenciją, pokomunistinės Rusijos pirmoji milijardierių karta, dalydama dalį savo turto įpėdiniams, jau išbando jo duotą įsipareigojimą dėl privačios nuosavybės.
Paveldėti milijardus Rusijoje – keblu: pokomunistinė turtuolių karta išbando Putino pažadus dėl privačios nuosavybės
© Reuters / Scanpix

Vienas iš vyriausių Rusijos magnatų, 70-ties Vladimiras Jevtušenkovas, pradėjo šį procesą, perleisdamas dalį „AFK Sistema“ konglomerato savo sūnui Feliksui netrukus po to, kai V. Putinas buvo oficialiai prisaikdintas.

Jo pavyzdžiu pasekė vienas iš „Lukoil PJSC“ steigėjų Leonidas Fedunas, kuris pernai spalį, prieš pat V. Jevtušenkovo sprendimą padvigubinti Felikso akcijų paketą iki penkių procentų, savo sūnui ir dukteriai dovanojo energetikos milžinės akcijų už 1,3 mlrd. JAV dolerių.

Remiantis Maskvoje veikiančio Skolkovo centro „Skolkovo Wealth Transformation Center“ duomenimis, vienintelė iš didžiausių ekonomikų, Rusija, pastarąjį kartą stambaus turto perleidimą paveldėjimo keliu liudijo daugiau nei prieš šimtmetį, prieš bolševikams ateinant į valdžią. Nors dauguma apribojimų dėl verslo laisvės atšaukta sulig Sovietų Sąjungos laikmečiu, nerašytos taisyklės dėl kapitalo kaupimo ir perleidimo, įsigaliojusios valdant V. Putinui, išlieka kliūtimi dinastijų turtų atgimimui.

„Daug kas priklauso nuo tėvų neformalių ryšių perleidimo vaikams, o šis procesas yra sudėtingas ar net neįmanomas“, – kalbėjo Aliona Ledeneva, Londono universiteto koledžo politikos profesorė. Aliona Ledeneva, kuri du dešimtmečius studijavo ir rašė straipsnius apie Rusijos valdžios sistemas, santykius, reguliuojančius tiek valstybines, tiek korporacines struktūras, vadina tiesiog „Sistema“, – lygiai tokį pat pavadinimą V. Jevtušenkovas parinko ir savo kontroliuojančiajai bendrovei.

Priešingai nei Vakarai, kur nepriklausomos teisminės institucijos seniai taria lemiamą žodį priimant sprendimus dėl nuosavybės, Rusijoje aukščiausiasis arbitras yra Kremlius ir legionai biurokratų bei teisėsaugos institucijų darbuotojų, kuriems jis vadovauja. Turto išsaugojimas dažnai priklauso nuo asmeninių ryšių ir nebylių susitarimų su pareigūnais dėl įvairiausių dalykų – nuo mokesčių ir lengvatų iki pilietinės atsakomybės bei patriotinės pareigos.

V. Jevtušenkovas, kuris plačiai giriamas bendražygių dėl savo gebėjimo sėkmingai vystyti verslą įvairiose pramonės šakose, įsitikinęs, kad laviravimas po valdžios bei pinigų pasaulį, suraizgytą abipusiais ryšiais, turi tiek daug niuansų, jog jis nerimauja, kad 40-ies metų Feliksui gali būti pernelyg sudėtinga išsaugoti investicijas, – jau nekalbant apie jų didinimą, – kurias jis prižiūri kaip „Sistema“ pirmininko pavaduotojas.

„Jei būčiau visiškai dėl to tikras, būčiau jau perleidęs jam visą savo verslą, – kalbėjo V. Jevtušenkovas apie savo sūnų, kuris „Sistema“ įmonėje dirba nuo 1999 metų. – Jeigu Feliksas nebus pasirengęs šiai misijai, man teks surasti atsitiktinį žmogų, kuris galėtų išsaugoti tai, kas sukurta“.

Su tokia problema susiduria precedento neturintis milijardierių ir multimilijonierių skaičius visame pasaulyje, dabartinei kohortai savo jėgomis iškilusių titanų sensta kartu su tais laimingaisiais, kurie paveldi turtus. „UBS Group AG“ prognozėmis, viso pasaulio mastu per artimiausius du dešimtmečius bus perleista 3,4 trln. dolerių vertės privataus turto.

Iš 500 turtingiausių pasaulio žmonių 178-iems, įskaitant ir du asmenis iš Kinijos, didžioji turtų dalis atiteko iš giminių, rodo „Bloomberg Billionaire Index“ duomenys. Į sąrašą patenka septyni Waltonai, kurių bendras turtas viršija 150 mlrd. dolerių, Vestminsterio hercogas, paveldėjęs žemę, kuri jo šeimai priklausė nuo 1677 metų, ir „L’Oreal SA“ Francoise Bettencourt Meyers, turtingiausia pasaulyje moteris.

Rusijoje apie 189 500 žmonių, kurių turtas vertinamas milijonu dolerių ar daugiau, kartu kontroliuoja apie 1,1 trln. dolerių aktyvų, rodo tarptautinės konsultacinės įmonės „Capgemini“ duomenys. Remiantis apklausomis, apie 70 proc. šių žmonių vieną iš didžiausių problemų, su kuria jie susidurs per artimiausius dešimt metų, įvardija „turtų tęstinumą“, rodo „Knight Frank“ surinkti duomenys.

Tokie vieši V. Jevtušenkovo komentarai apie savo turto perleidimo planus nedažnai pasitaiko tarp magnatų Maskvoje, kur komercinių bei asmeninių paslapčių apsauga yra ypač vertinamas. Atsižvelgiant į jo ankstesnius ginčus su valdžia, neįprasta ir vieta, kur jis juos paskelbė – Kremliaus koncertų salėje, renginyje, kuriame dalyvavo ir V. Putinas.

Dar 2014–aisiais V. Jevtušenkovui buvo skirtas namų areštas ir uždėta sekimo apykojė, po to, kai tyrėjai apkaltino jį pinigų plovimu ir kitais įtariamais nusikaltimais, susijusiais su „Sistemos“ sprendimu įsigyti „Bašneft“, naftos įmonę, kuri sudarė didžiąją tuometinio 7 mlrd. dolerių turto dalį.
Vietos žiniasklaida čia pat ėmė pranašauti jo likimą, įžvelgdama paraleles su Michailo Chodorkovskio, tuomet turtingiausio Rusijos žmogaus, persekiojimu prieš dešimtmetį. Bet tada buvo kiti laikai. V. Jevtušenkovo teismų odisėja prasidėjo tuomet, kai pasijuto pirmi skausmingi Vakarų sankcijų dėl Ukrainos krizės padariniai, o Kremlius buvo pasiryžęs išsaugoti vienybę elito sluoksniuose. Per tris mėnesius „Sistema“ vadovui buvo panaikinti visi kaltinimai, bet tik po to, kai „Bašneft“ – didžioji jo turto dalis – buvo nacionalizuota. Po ketverių metų, prieš pat Naujuosius metus, jis jau dalijosi vienu numeriu su V. Putinu per apdovanojimų įteikimą Rusijos geografijos draugijai, organizacijai, kurią jis remia ir kuri itin brangi Rusijos prezidentui.

Ir nors šio nuoseklaus investuotojo turtas sumažėjo iki 1,8 mlrd. dolerių, jis nė nemano sulėtinti savo veiklos. Buvęs inžinierius „Sistemą“ sukūrė drauge su partneriais, iškart po to, kai žlugo komunizmas. Ketinta prekiauti nafta, šiek tiek dalyvaujant statybų versle. Vėliau jis įkūrė įmonę, kuri ilgainiui tapo didžiausia mobiliojo ryšio bendrove Rusijoje, o dar vėliau išplėtė savo verslą bankininkystės, žiniasklaidos ir netgi mažmeninės prekybos sektoriuose. Šiuo metu jis bando įsitvirtinti elektroninės prekybos bei žemės ūkio srityse.

„Sistema“ – tai nėra vienas verslas, – sakė V. Jevtušenkovas aiškindamas, su kokiais sunkumais veikloje susidurtų jo sūnus. – Mes turime trylika skirtingų įvairaus profilio įmonių – nuo tekstilės iki daugybės kitų sričių, sunku būtų jas visas išvardinti. Svarbu suvokti visą šį mechanizmą – ir, žinoma, būtina turėti įtakos, bei, žinoma, visa kita“.

Nemažai Rusijos magnatų nenori, kad jų vaikai sektų jų pėdomis, kai kurie iš jų net slepia tikrąjį savo turimo turto mastą. Vienas anoniminės anketos, kurią „Skolkovo“ nusiuntė superturtuolių vaikams, respondentas sakė nė nenutuokęs, kad jo tėvas milijardierius, kol atsitiktinai nepamatė straipsnio žurnale. Kiti magnatai palaiko savo vaikų verslo ambicijas bei siekius įvairiais būdais. Romano Abramovčiaus, ilgamečio V. Putino sąjungininko, sūnus prižiūri projektą, kuruos siekiama investuoti 750 mln. dolerių į šiltnamio dujų kiekio mažinimo projektus Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. R. Abramovičiaus partneris iš plieno gamintojos „Evraz Plc.“, Aleksandras Frolovas, investuoja lėšas į Aleksandro Jaunesniojo fondą „Target Global“, valdantį 700 mln. eurų (800 mln. JAV dolerių) turto.

Vadinamieji oligarchai turi ir praktinių priežasčių įtraukti savo vaikus į verslą. Pavyzdžiui, Suleymanas Kerimovas perleido savo kontrolinį „Polius PJSC“ (didžiausios Rusijos aukso kasybos bendrovės) akcijų paketą savo 23–jų metų sūnui Saidui, – tokiu žingsniu buvo suteikta galimybė vyresniajam Kerimovui išlaikyti savo vietą Rusijos aukštuosiuose parlamento rūmuose – Federacijos Taryboje.

Finansinis elitas atidžiai stebi šeimų verslo sandorius, ypač „Sistemos“ ir – labiau strateginiu požiūriu, – L. Feduno „Lukoil“, kuri pripumpuoja apie du procentus pasaulio naftos ir vykdo verslą viso pasaulio mastu, dažnai derindama savo veiksmus su valstybe.

„Tai savotiškas bandomasis projektas, – kalbėjo profesorė iš Londono A. Ledeneva. – Jie pradeda nuo nedidelės verslo dalies perleidimo ir tada žiūri, kas vyksta, ar sistema atmeta ar priima rezultatą, ir kaip visai tai atsiliepia verslui“.

L. Fedunas atsisakė komentuoti, paklaustas, kokį vaidmenį, jo nuomone, atlieka dabar jo vaikai, valdydami iš viso 2,3 proc. „Lukoil“ akcijų, –– jei jie apskritai čia atlieka bent kokį vaidmenį. Vyresnis ir turtingesnis L. Feduno partneris, 68–erių Vagitas Alekperovas perleido savo sūnui akcijų už maždaug 76 mln. JAV dolerių, nors jis atmetė galimybę kada nors prašyti jo vykdyti funkcijas, kurių reikalaujama iš vienos didžiausių mokesčių mokėtojų ir šalies darbdavių pirmininko ir generalinio direktoriaus. 2017–aisiais ilgametis naftininkas „Bloomberg Television“ sakė planuojantis toliau vadovauti „Lukoil“ dar trejus–penkerius metus – per tiek laiko jis tikisi rasti ir parengti perėmėją.

„Jei mane kas paklaustų, ar tai bus mano sūnus, atsakymas būtų „ne“, – sakė V. Alekperovas. – Toks darbas pernelyg sudėtingas, kad perleisčiau jį savo sūnui“.

Bloomberg
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.6667

Skelbiamos pirmosios Pietų Afrikos tyrimo išvados dėl omikron PSO: ruoškitės (80)

Pakartotinio užsikrėtimo koronavirusine omikron atmaina rizika yra tris kartus didesnė nei rizika...

Milijardierių šeimos nesantaika kelia grėsmę šimtametei verslo imperijai (8)

Vaikystėje gyvenant Londone viena mėgstamiausių Karamo Hindujos pramogų buvo Bolivudo filmų...

„Ryanair“ vadovas piktinasi šalių ribojimais: nerimaujama dėl vasaros kelionių (5)

„ Ryanair Holdings Plc.“ vykdomasis direktorius Michaelas O’Leary‘is pareiškė, kad...

D+Daniel Zuidijk

Itin prieštaringam prancūzui – ištisos internautų armijos palaikymas: kas už to slypi?

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkas Ericas Zemmouras jau mažiausiai dešimtmetį...

Pastebi energijos gelbėtojo klupimą kaip tik tada, kai pasauliui jo reikia labiausiai (1)

Pasaulinė saulės pramonė susiduria su kliūtimis, kurios grasina ištiesinti jos augimo...

Top naujienos

Buvęs ambasadorius apie telkiamas Rusijos pajėgas: Ukrainoje jau susitaikyta su mintimi, kad karas galimas (2)

Maskva žvangina ginklais prie Ukrainos sienų. Čia sutelkta 100 tūkst. karių ir dešimtys...

SAM: dėl omikron atmainos griežtinamos izoliacijos taisyklės (7)

Europoje kasdien fiksuojant naujus susirūpinimą keliančios koronaviruso atmainos omikron atvejus,...

Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ papildyta (88)

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas,...

Gabrielius Landsbergis apie Kinijos taikomus apribojimus Lietuvos verslui: tai beprecedentis atvejis (488)

Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Lietuvos įmonės trikdžius, pristatant...

Majauskui nerimą kelia didėjantis biudžeto deficitas: siūlo du mokesčius (34)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (22)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Beprecedentis karas su Lukašenka, iššūkis Kinijai ir kirčiai Vokietijai: kas iš tiesų vykdo Lietuvos užsienio politiką (156)

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją „Mėgėjai? Kodėl...

Landsbergis įvertino naujas sankcijas Baltarusijai: trąšų importas Lietuvoje gali stoti (47)

Vertindamas JAV ir ES paskelbtas sankcijas Baltarusijai užsienio reikalų ministras Gabrielius...

Nausėdai kyla klausimų: su Šimonyte susitiksime aptarti galimybių pasą vaikams (35)

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte aptarti galimybių...