Bet J. Bidenas perspėja dėl griežtų ekonominių apribojimų, tuo atveju, jeigu Rusijos kariuomenė įžengtų į Ukrainą. Viena iš grėsmių dujų srautui Europai būtų sankcijos, kurios atimtų iš Rusijos galimybę prekiauti užsienio valiuta arba kitaip suvaržytų šalies bankų veiklą.
„Turime būti pasiruošę kone bet kokiam scenarijui“, – interviu sakė Gregoras Pettas, „Uniper“ rinkos analizės vykdomasis viceprezidentas.
Apžvelkime, kokie galėtų būti scenarijai ir ką jie reiškia žemynui, priklausomam nuo Rusijos maždaug trečdaliu savo dujų.
Europą jau dabar kamuoja sunkiausia energetikos krizė nuo aštuntojo dešimtmečio, jos dujų atsargos pavojingai senka. Per pastaruosius šešis mėnesius nerimas dėl karo Ukrainoje ir riboto tiekimo iš Rusijos pabrangino dujas daugiau nei dvigubai, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad neplanuoja invazijos į Ukrainą.
Finansinės sankcijos
Vakarų valstybės yra sakiusios, kad svarstys galimybę atjungti Rusiją nuo tarptautinės mokėjimų sistemos „Swift“, nors kelios Europos šalys smarkiai priešinasi šiai idėjai. Gali būti nusitaikyta ir į Rusijos bankus, bet neatmetama galimybė, kad bus taikomos išimtys siekiant išsaugoti energetinius sandorius – daugelis kurių vykdomi JAV doleriais ar eurais.
Rusija mažina tiekimą
Ekstremaliausio scenarijaus atveju, „Gazprom PJSC“ gali atsakyti į bet kokias sankcijas mažindama dujų tiekimą Europai. Tai suardytų žemyno energetines sistemas ir galiausiai sukeltų didžiulį kainų šuolį. Daugelis mano, kad Rusija vargu ar žengtų taip toli.
„Jie nebūtų linkę mažinti tiekimo dėl dviejų priežasčių. Viena iš jų – stabilios tiekėjos reputacija, antra yra ta, kad dujos Rusijoje yra svarbiausias ekonominis veiksnys“, – sakė G. Pettas, „Uniper“ rinkos analizės vykdomasis viceprezidentas.
„Nord Stream 2“ sankcijos
Invazijos atveju viena iš aukų gali būti „Nord Stream 2“, naujas milijardų dolerių vertės vamzdynas, nutiestas iš Rusijos į Vokietiją. Tikėtasi, kad povandeninė jungtis padidins tiekimą, tačiau ją klampina itin politizuotas patvirtinimo procesas.
Joe Bidenas remia sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ Rusios invazijos atveju, nors naujojo Vokietijos kanclerio Olfa Shcolzo administracija užsiminė, kad krizės eskalacija gali reikšti dujotiekio projekto pabaigą. Rinka tikisi, kad 55 mlrd. kubinių metrų pajėgumo dujotiekiu galiausiai bus tiekiamos dujos, o atšaukus projektą sumažėtų tranzito galimybės.
V. Putinas primygtinai gina kontraversiškąjį vamzdyną, siūlantį tiesioginį maršrutą į alkanas Europos rinkas, aplenkiant Ukrainą.
Rusija atriboja Ukrainą
Galbūt didesnis netikrumas siejamas su tuo, kas laukia didžiulių dujų kiekių, kuriuos Rusija gabena per Ukrainą.
Konflikto atveju Maskva gali sustabdyti srautus per Ukrainą, sakė Volodymyras Omelčenka, Ukrainos ekspertų grupės „Razumkov Centre“ energijos tyrimų vadovas. Tai suteiktų Rusijai svertų „diktuoti savo sąlygas Ukrainai ir Europos Sąjungai“.
Bet kiti nėra tokie tikri. Rusija siekia išsaugoti savo, kaip patikimos partnerės, poziciją, teigia Chrisas Weaferis, Maskvoje veikiančios analitinės įmonės „Macro-Advisory Ltd.“ vykdomasis direktorius.
„Nemanau, kad tokia pozicija pasikeistų, net ir tuo atveju, jei kiltų karas su Ukraina“, – sakė jis.
Ant kortos pastatyta 40 mlrd. kubinių metrų dujų, kurias Rusija yra įsipareigojusi kasmet gabenti per Ukrainą pagal susitarimą, galiojantį iki 2024 metų. Tai maždaug trečdalis į Europą eksportuojamų Rusijos dujų ir beveik pusė to kiekio, kokį suvartoja Vokietija.
Ukraina nutraukia tranzitą
Anot „Razumkov Centre“ atstovo V. Omelčenkos, toks scenarijus mažiausiai tikėtinas. „Jis įmanomas tik tuo atveju, jeigu būtų apgadinti vamzdžiai“, – sakė jis. Jei tai nutiktų, Rusija galėtų pasinaudoti situacija „Nord Stream 2“ dujotiekiui propaguoti.
Nors praeityje rusiškų dujų srautai į Europą ne kartą buvo sutrikdyti, kilus ginčams su Ukraina dėl kainų, iš esmės jie nenutrūko – net po įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.
Vis dėlto rizikos milžiniškos, su padariniais kainoms. Jeigu būtų paveiktas Ukrainos dujų tranzitas, pakeisti prarastas apimtis nebūtų lengva. Bendrovė „Gapzrom“ gali nukreipti pusę tiekiamų dujų kiekio į menkai naudojamą vamzdyną, einantį per Baltarusiją ir Lenkiją. Kitą pusę tektų pirkti atviroje rinkoje, o tai gali būti brangu.
Padidinti tranzitą per Baltarusiją taip pat nebūtų labai paprasta. Prezidentas Aleksandras Lukašenka ne kartą grasino nutraukti tiekimą, kaip vieną iš reakcijų į bet kokias ES sankcijas dėl migrantų krizės.
Neatmetama avarijų versija
Bet kokio konflikto metu kyla pavojus, kad pagrindinė infrastruktūra bus apgadinta – sąmoningai ar atsitiktinai. Ir tai galiausiai atsilieptų dujų tiekimui Europai ir kainoms ateinančiais metais.
