Šių metų kovą didžiausia eksportuotoja apribojo pardavimą iki birželio, norėdama apsaugoti savo pačios atsargas, koronaviruso krizei pakursčius susirūpinimą dėl maisto tiekimo užtikrinimo visame pasaulyje. Nors apribojimai buvo ganėtinai švelnūs, siekiant išsaugoti normalius prekybos srautus šiuo metų laiku, Rusija jau išnaudojo visas kvotas. Ji stabdys grūdų eksportą visoms šalims, išskyrus keturias kaimynines buvusias Sovietų respublikas, vos tik paskutinis užsakytas leistino lygio krovinys paliks šalį.
Nors draudimas galios tik iki liepos, kai ūkininkai pradės derliaus nuėmimo darbus, kai kurios kitos gretimos šalys taip pat apribojo grūdų eksportą, tuo grasindamos pakeisti pasaulinės prekybos kryptį, – taip pakurstė susirūpinimą dėl maisto trūkumo bei aukštesnių kainų. Grupė šalių, nuo Egipto iki Turkijos, mėgina padidinti importuojamą kiekį, kol vis dar gali ir kol rusų eksportuotojai patenkina šią paklausą.
Neseniai pastebėtas „veiklos sujudimas“, sakė Andrejus Sizovas, Maskvos konsultacinės įmonės „SovEcon“ generalinis direktorius.
„Pirkėjai nori kaupti atsargas, nes supranta, kad vėliau tam gali neturėti galimybių.“
„Langelis“ sparčiai užsidaro. Vos per kelias savaites eksportuotojai išnaudojo visas iš 7 mln. tonų kvotų, numatytų iki birželio. Stipri paklausa iš importuotojų, kaip ir silpnas rublis, palaiko Rusijos grūdų patrauklumą. Be to, pardavimas iš vyriausybinių atsargų – dar viena priemonė, skirta tiekimui į vidaus rinką apsaugoti, – padeda pažaboti vietinių kainų augimą ir išlaikyti eksportą konkurencingą.
Žemės ūkio ministerija sekmadienį nenurodė, kada galėtų iškeliauti paskutinė partija, užsakyta pagal numatytas kvotas.
Viena iš priežasčių, kodėl riba taip greitai pasiekta, buvo ta, kad eksportuotojai suskubo pildyti muitinių būsimų krovinių deklaracijas, teigia Žemės ūkio rinkos studijų instituto vadovas Dmitrijus Rylko. Tai reiškia, kad apie 3 mln. tonų gali dar būti eksportuojama per artimiausius du mėnesius, jo žodžius citavo „Reuters“.
Rusija ne kartą yra sutrikdžiusi kviečių rinką įvedusi apribojimų ar mokesčių, bet pastarąjį kartą tiesioginį draudimą ji įvedė 2010 metais, sausrai sunaikinus pasėlius. Toks žingsnis sukėlė kviečių ateities sandorių kainas ir, pasak kai kurių apžvalgininkų, netiesiogiai prisidėjo prie Arabų šalių pavasario sukilimų.
Nors pasaulinių atsargų vis dar gausu, prisiminimai apie anksčiau patirtą maisto trūkumą atnaujino diskusijas apie vadinamąjį maisto nacionalizmą. Organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga, paskelbė, kad socialinių bei politinių neramumų rizika vėl auga, nes pandemija kursto nepasitenkinimą, ir perspėjo dėl nepagrįstų priemonių, kurios gali pakenkti maisto pakankamumui ir padidinti kainas.
Permainos prekyboje
Rusijos eksporto draudimas gali būti naudingas tiekėjams-konkurentams, tokiems kaip ES ir Jungtinės Valstijos, sakė Amy Reynolds, vyresnioji Tarptautinės grūdų tarybos (IGC, Londonas) ekonomistė. Grūdų valdyba „FranceAgriMer“ balandį padidino savo Prancūzijos kviečių eksporto už bloko ribų prognozę iki rekordinio lygio per sezoną, kuris baigiasi birželį.
Egiptas yra viena iš šalių, kurios gali įsigyti daugiau produkcijos iš ES. Didžiausia kviečių pirkėja žengia neįprastą žingsnį, importuodama didelius kviečių kiekius per savo pačios derliaus rinkimo sezoną, siekdama užtikrinti, kad turės pakankamai atsargų pamaitinti savo gyventojus, kurių daugelis gyvena skurde. Šiaurės Afrikos valstybė smarkiai priklausoma nuo Juodosios jūros grūdų, bet šį sezoną ji jau perka daugiau iš Prancūzijos dėl konkurencingesnių kainų.
Padidėjusi paklausa smukdo Europos atsargas tuo metu, kai sausringumas kelia grėsmę visame regione. Jeigu sąlygos Juodosios jūros regione toliau prastės, viso pasaulio pirkėjai ateinančiomis savaitėmis gali suskubti dar intensyviau kaupti atsargas, teigė „SovEcon“.
„Tokio scenarijaus tikimybė didėja, atsižvelgus į šiuo metu vyraujančius orus, – pranešė „SovEcon“ vadovas A. Sizovas. – Tarp svarbiausiųjų eksportuotojų Jungtinės Valstijos turi vienas iš didžiausių atsargų, ir tai gali pagerinti jų pardavimo rezultatus.“
Bet prognozuoti prekybos srautus vis dar sunku, visų pirma, dėl netikrumo, kaip sektoriui atsilieps sveikatos krizė. Be to, griūtis energetikos rinkoje gali turėti neigiamų padarinių tokioms kviečių importuotojoms kaip Alžyras ir Nigerija, gaunančioms dideles pajamas iš naftos.
„Paklausos prognozės vis dar neaiškios dėl įvykių žaliavinės naftos sektoriuje, daliai pagrindinių pirkėjų galimai skaudžiai atsilieps pajamų iš naftos sumažėjimas“, – sakė A. Reynolds iš IGC.
