Net jei pastangos drastiškai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ilgesniuoju laikotarpiu atsipirks, tiesioginis koregavimų poveikis gali priminti naftos kainų šoką, išprovokavusį silpną augimą ir nevaldomą infliaciją, teigia Jean Pisani-Ferry, Vašingtone įsikūrusios ekspertų grupės ekonomistas.
„Pagrįstas optimizmas dėl ilgalaikio poveikio perėjus prie anglies dioksido požiūriu neutralios ekonomikos nereiškia, kad galime praleisti pro akis pereinamojo laikotarpio kaštus, – pabrėžė jis trečiadienį paskelbtame straipsnyje. – Šie kaštai, nors ir pakeliami, greičiausiai bus reikšmingi. Užuot apsimetinėję, kad visa tai tėra smulkmenos, politikos formuotojai turėtų susitaikyti su realybe ir parengti atitinkamas strategijas.“
Viena iš gresiančio chaoso priežasčių yra ta, kad vyriausybės per ilgai delsė, todėl dabar būtinas staigus perėjimas, teigia J. Pisani-Ferry. Šiais metais Europos Komisija Briuselyje paskelbė visą eilę teisės aktų, kuriais siekiama pertvarkyti ekonomiką, iki 2030 m. sumažinant taršą mažiausiai 55 proc. (palyginus su 1990 m. lygiu).
Ekonominės tokio poslinkio pasekmės iš esmės reiškia „kadaise nemokamų išteklių įkainojimą“, teigė jis. Nors išsaugojus klimatą vartotojai turės naudos, tikėtina, kad artimuoju laikotarpiu nukentės jų gerbūvis, o kartu ir viešieji finansai, net jei vyriausybės mėgins sušvelninti neigiamas pasekmes, rašoma straipsnyje.
„Skubiai reikia išsamesnės ir konkretesnės diskusijos klimato veiksmų makroekonomikos klausimais, – pabrėžė J. Pisani-Ferry. – Politikus ir visuomenę sustiprinti dekarbonizacijos veiksmus įtikins ne iššūkių sumenkinimas, bet nuodugnus jų išnagrinėjimas.“
