JAV iždo pareigūnai ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tarpininkavusi spalio mėnesio susitarimui tarp beveik 140 šalių, mato du fundamentalius būdus, kaip sutelkti paramą politiškai susiskaldžiusiame Vašingtone – nedidelius techninius pakeitimus, kurie užtikrintų, kad JAV nepraras pajamų, ir korporacinių lobistų įtikinimą, jog pasaulinis paktas iš tikrųjų yra mažesnė blogybė iš dviejų.

Svarbiausia plano dalis – kontroversiškas žingsnis, kuris suteiktų viso pasaulio vyriausybėms teisę apmokestinti maždaug 100 kompanijų grupę, iš kurių beveik pusė įsikūrusios Amerikoje. Tam reikėtų Kongreso paramos, tačiau prezidentas Joe Bidenas susiduria su respublikonų pasipriešinimu.

Jeigu JAV naujojo pakto nepatvirtintų, visas susitarimas žlugtų, pakenkdamas viešiesiems finansams abiejose Atlanto pusėse – ir pakurstydamas vienašales priemones bei prekybos įtampą, apsunkinančią tarptautinių korporacijų gyvenimą. Taip pat tai reikštų, kad retas pastarųjų metų daugiašalės diplomatijos triumfas pavirstų niekais.

„Mes nesame visiškai kvaili – todėl sukūrėme mechanizmą, pagal kurį JAV ratifikavimas būtų savaime suprantamas žingsnis, – trečiadienį per Prancūzijos ekonomikos žurnalistų asociacijos AJEF konferenciją kalbėjo Pascalis Saint-Amansas, aukščiausias EBPO mokesčių pareigūnas. – Sėkmės tikimybė visai solidi.“

Spalio mėnesio susitarime numatytas pasaulinis minimalus 15 proc. mokestis ir kontraktas, leidžiantis dalį milžiniškų tarptautinių korporacijų uždirbto pelno apmokestinti atsižvelgiant į tai, kur buvo gautos pajamos.

Lyderiai siekia 2023 m. įgyvendinti pirmąją šio šimtmečio tarptautinių pelno mokesčių pertvarką. Kad terminas būtų pasiektas, galutinio susitarimo tekstas turi būti parengtas 2022 m. pavasarį, prieš daugiašalį susitikimą birželio pabaigoje, praneša Paryžiuje įsikūrusi EBPO.

Techninės derybos prasidėjo visai neseniai. 

Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės