Išsami informacija apie žemyninę kariuomenę dar turi būti patikslinta, bet ji galėtų gimti iš dabartinės Europos intervencijos iniciatyvos – karinio bendradarbiavimo, orientuoto į viešuosius pirkimus ir operacijas dešimties šalių teritorijoje. Tikimasi, kad prie iniciatyvos prisijungs ir daugiau valstybių, įskaitant Švediją ir Norvegiją, pabrėžė F. Parly.

Iniciatyvoje dalyvaujančių valstybių vadovai ir ministrai šiandien Paryžiuje prisijungs prie E. Macrono kariniame parade, rengiamame Bastilijos dienos proga, ir vėliau kartu su juo pietaus Eliziejaus rūmuose. Renginiuose dalyvaus ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Šiandien savo interneto svetainėje E. Macronas pažymėjo, kad jo prioritetas – „sustiprinti mūsų gebėjimą veikti išvien“.

Nuo to laiko, kai atėjo į valdžią, E. Macronas ragino sukurti Europos Sąjungos kariuomenę. Tai pakurstė nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris šią iniciatyvą aiškino kaip pastangas atriboti JAV. Šiuo metu Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai JAV teikia daugiau kaip 40 proc. karinio personalo. F. Parly pareiškė, kad Europos kariuomenei paskatą suteikė praeityje nuskambėję D. Trumpo grasinimai išeiti iš NATO.

„Prezidentas D. Trumpas buvo puikus Europos gynybos ambasadorius“, – pasakė ji, paminėdama „išsisukinėjimą ir beveik akivaizdų grasinimą“ nutraukti JAV įsipareigojimą apsaugoti Europą.

Nors NATO buvo sukurta siekiant sukurti kolektyvinę apsaugą nuo Sovietų Sąjungos, o JAV buvo šios organizacijos priešaky, F. Parly teigė, kad sukurti žemyninę kariuomenę motyvuoja ne galimas konfliktas su Rusija.