aA
JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas trauktis iš branduolinės ginkluotės kontrolės sutarties su Rusija kelia didžiulį susirūpinimą, – nerimaujama, kad pavojingos ginklavimosi varžybos gali virsti tikrove.
Sergejus Lavrovas (dešinėje)
© Itar-Tass / Scanpix

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės deda pamatus naujų vidutinio nuotolio raketų dislokavimui Europoje, pirmą kartą nuo tada, kai jos buvo uždraustos pagal 1987 m. sutartį, o toks žingsnis gali paskatinti Rusiją imtis atsakomųjų priemonių.

Antrosios ginkluotės mažinimo sutarties galiojimui baigiantis po dvejų metų, konfrontacijos rizikos auga.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apie naujų raketų dislokavimą Rusijoje ir Šaltojo karo tipo branduolines grėsmes kalbėjo praėjusį savaitgalį Miunchene, barokiniame Vokietijos metropolyje, viename iš turtingiausių Europos miestų, kur vyko pasaulinė saugumo konferencija.

„Šios raketos yra mobilios, pajėgios nešti branduolinį ginklą ir sunkiai susekamos, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Jos gali pasiekti Europos miestus, tokius kaip Miunchenas, praktiškai be perspėjimo“.

Jungtinių Valstijų pareigūnai kaltino Rusiją tuo, kad pažeisdama susitarimą ji provokuoja krizę. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo apie Europoje plintantį nerimą, dviem didžiosioms valstybėms svaidantis viena kitai kaltinimais.

„Mes susiduriame su padariniais, – sakė ji šeštadienį, pridurdama, kad „aklas persiginklavimas negali būti atsakymu“.

Šaltojo karo aidas

Gresianti aklavietė stumia Vašingtoną ir Maskvą atgal į šeštojo-septintojo dešimtmečio erą, kai dvi supergalios sparčiai stiprino savo strategines jėgas. Tokia aklavietė kelia pavojų, kad bus sugriautos dešimtmečius trukusios pastangos sukontroliuoti ginklavimąsi.

„Ar mes grįžtame į septintąjį dešimtmetį, kai vyko nevaldomas Šaltasis karas? – klausė Suomijos prezidentas Saulis Niinsto. – Ar artėjame prie situacijos, kai suprasime, jog diplomatijai atėjo galas?“

Lenkija, kuri jau turi JAV priešraketinės gynybos sistemas, dėl kurių pyksta Rusija, yra laikoma potenciali vieta JAV ginkluotei dislokuoti, kaip ir iš Sovietų Sąjungos išsilaisvinusios Baltijos šalys ir jų kaimynės.

Anot Lenkijos užsienio reikalų ministro Jaceko Czaputowicziaus, bet koks raketų dislokavimas jo šalyje bus sprendžiamas „kolektyviniu sąjungininkų sprendimu“.

Jeigu JAV raketos bus dislokuotos Rusijos pasienyje, toks žingsnis bus „provokacinis“ ir padidins prevencinių Rusijos veiksmų riziką, perspėjo Stevenas Piferis, buvęs valstybės departamento pareigūnas, Stanfordo universiteto bendradarbis.

Konfliktų versijos

Jungtinės Valstijos gynė savo sprendimą pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, apkaltinusios Rusiją pažeidus šį susitarimą, kai ši dislokavo naujas vidutinio nuotolio raketų „9M729“ (NATO vadinamų „SSC-8“). Anot Vakarų karo ekspertų, raketų nuotolis gali siekti 2000 km, nors Rusija tą neigia.

Pagal INF susitarimą, JAV ir Rusijai draudžiama turėti, gaminti ir bandyti nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias branduolines raketas, galinčias nuskrieti 500–5 500 kilometrų.

Nors JAV tvirtina, kad nedislokuos naujų antžeminių branduolinių galvučių Europoje, jos kuria įprastines iš sausumos paleidžiamas vidutinio nuotolio raketas.

„Dabar svarstome kitus galimus žingsnius, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimais Andrea Thompson. – Kalbamės apie tradicines sistemas“.

Tarpkontinentiniai arsenalai

Susirūpinimą dėl galimo ginkluotės telkimo Europoje didina ir tas faktas, kad 2021 metais baigia galioti Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartis „New START“. Pagal „New START“, kuri buvo sudaryta 2010 metais po „1191 START“ sutarties, Rusija ir JAV gali turėti iki 1550 branduolinių kovinių galvučių, o jų nešėjų – iki 700. Kiekviena šalis gali patikrinti kitos šalies arsenalus 18 kartų per metus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Miuncheno konferencijoje pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi surengti derybas dėl „New START“ pratęsimo dar penkeriems metams, nors išsakė nepasitenkinimą, jog D. Trumpo administracija nėra linkusi rengti jokių „naudingų konsultacijų“ šiuo klausimu.

S. Lavrovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas perspėjo, kad sutarties žlugimas sukeltų dar vieną didžiulį sukrėtimą ginklų kontrolės sistemai“.

Atgal į 80-uosius?

„Didžiausią nuogąstavimą kelia tai, kad, trūkstant informacijos, abiem šalims teks grįžti prie karinių pranašumų ieškojimo schemos, – sakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų tarybos komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas. – Tai reiškia, kad mus teks skirti didžiulius finansinius išteklius ir susidurti su tiesioginio ginkluoto konflikto rizika, rizika tiek vienai, tiek kitai, tiek visam pasauliui“.

INF susitarimas buvo atsakas į regionines ginklavimosi varžybas, kurios prasidėjo, sovietams 1977 metais Rytų Europoje dislokavus vidutinio nuotolio raketas SS-20. Jungtinės Valstijos sureagavo dislokuodama tokio pat nuotolio „Pershing II“ raketas. Vienu metu beveik 3 000 vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės buvo dislokuota Europoje ir prireikė dešimtmečio pasitraukti iš aklavietės.

Arčiau Rusijos

Išnykus geležinei uždangai, skirtumas yra tas, kad dabar raketos būtų dislokuojamos Rytų Europoje arba buvusiose Sovietų respublikose, arčiau pagrindinių Rusijos politinių, karinių ir pramoninių struktūrų.

Jungtinės Valstijos pasiūlė pakeisti INF platesnio masto sutartimi, įtraukiant kitas karines galias, įskaitant Kiniją. Tai sunkiai tikėtina: iš 501 Kinijos nuo žemės paleidžiamų raketų paleidėjų, 431 bus taikoma INF sutartis, tad sutarus uždrausti vidutinio nuotolio ginkluotę tektų sunaikinti 80 proc. šio arsenalo, teigia Londone įsikūręs Tarptautinis strateginių tyrimų institutas.

Praradus sutartį ir jos nepakeitus jokia kita, nė viena pusė negalėtų išsiaiškinti, ar naujai dislokuotos raketos yra branduolinės ar įprastinės, sakė buvęs Prancūzijos diplomatas ir gynybos ministerijos patarėjas Francois Heisbourgas. „Tai reiškia, kad karinių operacijų planuotojai turi numatyti blogiausia, o tokia padėtis nepaprastai destabilizuoja“, – sakė jis.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(52 žmonės įvertino)
3.6731
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Iškart po prezidento rinkimų Putinas Ukrainai jau turi paruošęs planą  sustiprintų įtampą konflikte su Kijevo vyriausybe (3)

Rusija gali pasiūlyti pasus žmonėms, gyvenantiems atskilusiuose Rytų Ukrainos regionuose,...

Šri Lankoje per Velykų pamaldas bažnyčiose ir viešbučiuose nugriaudėjo 8 sprogimai: sulaikyti 7 įtariamieji žuvo mažiausiai 207 žmonės (566)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

Užkalnio pusryčiai: virš šimto dolerių – tiek, kiek jūs pravalgote per mėnesį (286)

Nepykit dėl antraštės: čia iš jūsų pačių komentarų. Kai tik parašau apie restoranus, kas...

Europos mokslininkai nusitaikė į Merkurijų: tai padės ieškoti gyvybės už Žemės ribų (20)

Nors Merkurijus yra palyginti arti Žemės, tačiau tai – radikaliai kitokia planeta. „Norime...

Siaubingos Velykos Panevėžyje: moteris nužudyta, jos draugas irgi rastas negyvas (37)

Sekmadienį, švenčiant Velykas , Panevėžio policija gavo pranešimą apie tragediją Smėlynės...

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Loreta Stonkienė apie savo meilės istoriją ir ateities planus (27)

Politikas, verslininkas, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Visvaldas Matijošaitis neseniai...

Lemtinga diena: Ukrainoje renkamas prezidentas rinkėjas apie Zelenskį: jį suės gyvą (701)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

„MoQ“ akcijomis susigundęs vilnietis kurį laiką negalėjo naudotis savo pinigais (79)

Mobiliųjų mokėjimų platformoje „ MoQ “ taikomi trys paskyrų lygiai su skirtingais apyvartų...

Žiniasklaidos monitoringas: dominuoja trys kandidatai, o ketvirtas skuba į traukinį (33)

Daugiau nei 900 Lietuvos žiniasklaidos priemonių analizė rodo, kad visuomenės informavimo...

Po skalpeliu gulasi ne tik dėl grožio: kokias sveikatos problemas gali išspręsti plastinė chirurgija?

Įvairiais laikotarpiais tobulas kūnas buvo suprantamas skirtingai. Senovėje kūno idealu laikyta...