Nacionalinė vandens kelių transporto agentūra ir Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo korporacija rengia rizikos reitingus – pradedant audromis ir baigiant jūros lygio kilimu 21 pagrindiniame Brazilijos uoste, o kitą mėnesį paskelbs pirmąsias išvadas. Didžiausios Lotynų Amerikos ekonomikos jūrų operacijos apima pagrindinį pasaulio kavos, sojos pupelių ir cukraus eksportą.
„Duomenų trūkumas yra pagrindinė kliūtis mėginant perprasti silpnąsias Brazilijos uostų vietas“, – interviu sakė Alessandro Maxas Bearzi, aplinkosaugos reguliavimo specialistas agentūroje „Antaq“.
Antrajame tyrimo etape bus nagrinėjama, ar grėsmės tampa vis dažnesnės ir kaip jos gali vystytis ateityje.
Nepalankūs orai, nuo kurių nukentėjo visi pasaulio regionai, nepagailėjo ir Pietų Amerikos vandens kelių. Upės šiauriniame Amazonės rajone yra rekordiškai patvinusios, o žemyno gilumoje tapusios seklesnės dėl sausros, todėl sunku transportuoti į uostus prekes ir netgi gaminti energiją.
Brazilijos pakrantės uostai taip pat susidūrė su orų iššūkiais, įskaitant ciklonus, tačiau prekyba juose auga, nes šalies prekių paklausa nesustoja.
„Antaq“ paskaičiavimais, daugiau nei 200 šalies jūrų uostų šiais metais siuntas padidins 4 proc. ir viršys 1,2 milijardo tonų, o tai būtų visų laikų rekordas.
Santoso uostas – didžiausias Lotynų Amerikoje – nuolat skelbia naujus siuntų rekordus ir yra vienas iš trijų uostų, kuriuos reguliuotojas pasirinko antrajam savo tyrimo etapui.
Nors Santosas nepatyrė jokių su klimatu susijusių nesklandumų, jis sutiko bendradarbiauti su reguliuotoju ir rinkti duomenis, kad įvertintų nepalankių orų padarinius, sakė Thiago Menezesas, Santoso uosto direkcijos aplinkosaugos supervizorius. „Mes suprantame, kad svarbu išsiaiškinti kuo daugiau“, – sakė jis.
Kitas įvertinimas, atliktas 2017 m., kuriame dalyvavo Londono Karaliaus koledžo mokslininkai ir Brazilijos stichinių nelaimių stebėjimo ir išankstinio perspėjimo centras, apskaičiavo, kad Santoso jūros lygis iki 2100 m. gali pakilti net 45 centimetrais, o miestui tai gali reikšti net 467 milijonų dolerių bendrą žalą.
„Ekonominiai kaštai gali būti trigubai didesni, – interviu teigė klimatologas Jose Marengo, pagrindinis projekto tyrėjas Brazilijoje. – Kai kurie sako, kad buvome per daug konservatyvūs. Mūsų vertinimai buvo pagrįsti tik turto verte.“
Pasibaigus projektui Santosas parengė planą kovai su klimato kaita ir papildomą planą spręsti kylantį jūros lygį, sakė J. Marengo.
Santoso uostas, esantis miesto pakraštyje, geografiškai yra apsaugotas labiau už miesto centrą, todėl, pasak Th. Menezeso, jis mažiau veikiamas audrų ir potvynio bangų.
Netikėtas ciklonas
Paranagvos uoste, kuris yra antras didžiausias Brazilijoje, administracija stojo akistaton su klimato permainomis po to, kai 2020 m. uoste praūžė precedento neturintis subtropinis ciklonas, sakė Thalesas Trevisanas, uosto aplinkosaugos vadovas.
„Tokio tipo ciklonai mūsų regione nepažįstami – tai buvo netikėta“, – prisipažįsta Th. Trevisanas, pasakodamas apie įvykį uoste, esančiame už 420 kilometrų į pietus nuo Santoso. Reaguodama uosto administracija įrengė realiu laiku veikiančią meteorologinę stotį, kuri operatoriams leidžia greitai ir efektyviai reaguoti į ekstremalius orų įvykius, tokius kaip padidėjęs vėjo greitis ir audros, pridūrė Th. Trevisanas.
„Jei atūžtų kitas ciklonas, žinotume, kad reikia nedelsiant nutraukti operacijas“, – sakė jis interviu.
Kiekvieną dieną, kurią praleidžia uždarytas, Paranagvos uostas, 2020 m. perplukdęs 52,1 milijono tonų siuntų, praranda apie 192 000 dolerių, todėl labai svarbu pasiruošti galimiems vietos klimato pokyčiams, teigė Th. Trevisanas.
Piečiausias Brazilijos uostas Rio Grandė, didžiausias sojos pupelių eksportuotojas po Santoso, taip pat dalyvauja antrajame „Antaq“ tyrimo etape. Pietų Rio Grandės valstijos pareigūnai nori aiškesnės perspektyvos, kokių pasekmių ilgainiui gali turėti ekstremalių orų, tokių kaip vėjai ir audros, padažnėjimas, sakė Henrique Ilha iš valstybinės jūrų administracijos, prižiūrintis aplinkosaugos iniciatyvas.
„Mūsų pakrantėje neretai pasitaiko didelių audrų, tačiau per pastaruosius trejus ar ketverius metus matėme dar neregėtų orų įvykių, kurie negrįžtamai paveikė pakrantę, – pasakojo jis. – Norint patvirtinti, kad tai problema, reikia didesnio duomenų intervalo.“
Siekdamas tvarkytis su šiomis silpnomis vietomis ir spragomis, uostas bendradarbiavo su Rio Grandėje įsikūrusiu monitoringo projektu „SiMCosta“, kurio tyrėjai nuo 2014 m. visoje Brazilijos pakrantėje įrengė plūdurus, siunčiančius meteorologinių ir okeanografinių matavimų rodiklius vietiniams uostams.
Norint suprasti klimato kaitos poveikį uostams, reikės ne vieną dešimtmetį rinkti duomenis, tačiau „Brazilija tiek laiko nebeturi“, sakė „SiMCosta“ įkūrėjas Carlosas Alberto Garcia.
Natalia Pereira, kurios kompanija teikia meteorologinį monitoringą privatiems Rio Grandės terminalams, teigė, kad per pastaruosius dvejus metus vėjo greitis regione padidėjo 10 proc.
„Iš tiesų pastebime pokyčius, – sakė N. Pereira, „Catavento Meteorologia“ generalinė direktorė. – Tai jau nebe prognozės. Po 50 metų šiuos pokyčius pastebės ir uostai.“
