Keturių iš penkių didžiausių regiono vežėjų vadovai Briuselyje išsakė savo susirūpinimą ES transporto komisarei Adinai-Ioanai Valean; „Ryanair Holdings Plc.“ vadovas Michaelas O‘Leary‘is daugiausia kritikavo priemones, numatytas šią savaitę pristatytame vadinamajame Žaliojo kurso pakete.
Didesni mokesčiai niekuo nepadės aplinkai, tik padarys „neapsakomą ekonominę žalą“, sakė M. O’Leary‘is, apibūdindamas politiką kaip vyriausybės mokesčių medžioklę, „sufantazuotą čia, Briuselyje, arba sumodeliuotą dviratininkų Olandijoje“. Taip jis kartu su „Deutsche Lufthansa AG“, „IAG SA: ir „EasyJet Plc.“ oro linijų vadovais kalbėjo po susitikimo su A.-I. Valean; M. O‘Learis pasisakė kaip Europos oro linijų („Airlines for Europe“ A4) lobistų grupės pirmininkas.
Oro linijos priešinasi žibalo mokesčiui, Europos Sąjungai ruošiantis peržiūrėti energijos produktų mokesčių įstatymus, nekeistus nuo 2003 metų, – tai vienas iš Bendrijos įsipareigojimų iki amžiaus vidurio sumažinti į aplinką išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulinio lygio. Aviacijos sfera atsiduria vadinamojoje ugnies linijoje, nes automobilių pramonė ir kiti sektoriai deda aktyvias pastangas sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, o daugelis kuro rūšių jau seniai apmokestintos.
Kaip savo pareiškime teigia A4E, paskatomis grindžiama sistema kartu su didesnėmis investicijomis į tvarius degalus būtų perspektyvesnis žingsnis į priekį; tuo pat metu svarbu ir spartinti „Single European Sky“ (Vieningos Europos oro erdvės sukūrimo, SES) projektą, – vien šio projekto dėka pavyktų sumažinti anglies dioksido kiekį 10-čia procentų.
Pasak M. O‘Leario, šis planas – pagal kurį būtų reformuotos sudėtingos oro eismo valdymo sistemos, – turi būti įgyvendintas, jeigu Europa yra rimtai nusiteikusi įveikti šią problemą. Tik mokesčiais paremtas požiūris pakenktų ne tik oro linijoms, bet ir nuo turizmo priklausomoms regiono ekonomikoms, sakė jis.
Skraidymų bumas
Nors aviacija šiuo metu sudaro tik maždaug 2 proc. visų žmogaus sukeltos anglies dioksido taršos, teršalų išmetimas nuo 1990 metų išaugo daugiau nei dvigubai, nes klestinti pasaulinė vidurinioji klasė kursto skrydžių bumą.
„Privalome nuosekliai skatinti augimą Europoje, – sakė M. O‘Leary‘is. – Apmokestinimas tokį tikslą tik sužlugdys. Iš mūsų atimamos lėšos, kurios mums būtinos investicijoms į naujus orlaivius.“ Vien A4E nariai išleidžia 170 mlrd. eurų (188 mlrd. JAV dolerių) lėktuvams, kurie paprastai sudegina 18 proc. degalų mažiau ir kurie perskraidina keleivių 4 proc. daugiau, sakė jis.
Anot M. O‘Leario, pramonė turi būti vieninga dėl CO2,; kartu oro linijų vadovas „Bloomberg TV“ pažymėjo, kad keleiviai, perbėgantys prie „Ryanair“ nuo „kaprizingesnių konkurenčių“, gali sumažinti savo išmetamo anglies dioksido pėdsaką 50-čia procentų. Kiek anksčiau bendrovė šiuo klausimu susikirto su „Lufthansa“, nes vokiečių oro linijos kritikuoja pigių skrydžių bendroves skatinant nebūtinas keliones; tuo tarpu airis M. O‘Learis tvirtina, kad dėl savo senstančio lėktuvų parko jų konkurentė tampa viena iš didžiausių teršėjų Europoje.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) generalinis direktorius Alexandras de Juniacas kiek anksčiau Madride kalbėjo, jog vežėjai nori būti Žaliojo kurso dalimi, bet „mokesčiai yra politikų išeitis“ ir yra mažiau veiksmingi už ilgalaikį požiūrį, reikalaujantį daugiau laiko ir pastangų. Vyriausybėms ir naftos bendrovėms taip pat derėtų atlikti svaresnį vaidmenį siekiant „paversti tvarius aviacijos degalus komercine tikrove“, sakė jis.
Jungtinės Tautos (JT) tvirtina, kad oro linijos yra pasiruošusios per tris dešimtmečius perimti elektros generavimą, darydama prielaidą, kad kiti sektoriai sparčiai judės prie alternatyvių technologijų, tokių kaip elektromobiliai.
Aviacijos pokyčių mastą riboja šiandieninės baterijos, kurios vis dar niekaip neprilygsta lėktuvų degalams, kurių galios tankis 50 kartų didesnis; tai reiškia, kad net maži hibridiniai ir elektriniai orlaiviai rinkoje greičiausiai neprigis anksčiau nei kaip po daugiau nei dešimt metų. „Airbus SE“ tikina iki 2030 metų galimai sukursianti netaršų 100 vietų orlaivį, tuo tarpu milžinė „Boeing Co,“ siekia iki 2050 metų sumažinti CO2 teršalų kiekį perpus, iki 2005 metų lygio.
Tuo tarpu oro linijos laikosi „dvikrypčio požiūrio“ savo veiklai reabilituoti, pavyzdžiui, plėsdamos CO2 atsvaras, tokias kaip medžių sodinimas, ir tuo pat metu įtraukdamos daugiau tvaraus reaktyvinių variklių kuro, pavyzdžiui, žibalą, sumaišytą su kuru iš biomasės, ir sintetines alternatyvas, kildintas iš anglies monoksido ir anglies dioksido, kartu su iš vandens išgaunamu vandeniliu.
Nors tokios kuro rūšys finansiniu požiūriu dar nekonkuruoja su žibalu, pramonės prognozės rodo, kad toks kuras turėtų tapti perspektyviu, kai gamybos apimtys pasieks apie 2 proc. viso suvartotų reaktyvinių degalų masto, – toks tikslas galėtų būti pasiektas iki 2025 metų.
