„Kai išgirdome apie telkinio eksploatacijos sustabdymą iki nulinio lygio, supratome, nulinis lygis reiškia – daugiau jokių dujų, o dar šalyje, kuri priklausoma nuo dujų“, – kalbėjo „GasTerra“ bendrovės vadovė Annie Krist.
„GasTerra“, bendra „Royal Dutch Shell Plc.“, „Exxon Mobil Corp.“ ir Nyderlandų valstybės bendrovė, dar prieš penkerius metus prekiavusi daugiau nei penktadaliu visų Europoje pagamintų dujų, jau iki tol buvo priversta prisitaikyti prie gamybos suvaržymų Groningeno telkinyje, po to, kai požeminiai smūgiai apgadino gretimus pastatus.
Bet uždarymas – dar vienas žingsnis, – keliantis klausimų dėl priklausomybės nuo importo ir Nyderlandų dujų centro TTF (Title Transfer Facility), kaip didžiausio dujų prekybos centro už Jungtinių Valstijų ribų, vaidmenį.
„Nyderlandai turi labai likvidų ir patrauklų gamtinių dujų prekybos centrą, – sakė A. Krist, kuri vadovauja dujų prekybos bendrovei nuo 2017 metų. – TTF auga taip sparčiai, jog žmonės, regis, pamiršta, nuo ko viskas prasidėjo. Jeigu neturėsime srautų iš Groningeno, kas mūsų laukia? Šalys, kurios įpratusios būti priklausomos nuo importo, turi kitus rinkos mechanizmus.“
Milžiniškas Groningeno dujų telkinys tenkina Europos energijos poreikius ir papildo Nyderlandų biudžetą nuo 1963 metų. Jo svarba, kaip ir būtinos infrastruktūros, skirtos dujų transportavimui bei prekybai, plėtra padėjo TTF 2016 metais atimti didžiausios Europos rinkos karūną iš Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ (NBP).
Tačiau intensyvi dujų gavyba išprovokavo seriją žemės drebėjimų, dėl kurių nukentėjo tiek regiono gyventojai, tiek dujų, kaip energijos šaltinio, įvaizdis. Nesaugumas privertė vyriausybę apriboti gavybą.
Šalies ekonomikos ministerija pernai pažadėjo iki 2030 metų nutraukti Groningeno telkinio eksploataciją. Po dar kelių požeminių smūgių, susijusių su telkinio eksploatavimu, netikrumas dėl dujų gavybos dar labiau sustiprėjo, šalies aukščiausiajam teismui pareikalavus iš ministerijos aiškiau išdėstyti, kaip būtų derinami žmonių saugumas regione ir tiekimo saugumas.
Ir ne tik gavybos lygis nėra aiškus. Pasak A. Krist, TTF vaidmuo taip pat kelia abejonių, Nyderlandams pereinant nuo eksportuotojos prie „įprastos Europos importuojančios šalies“.
„Bus įdomu pamatyti, kokios pusiausvyros pasieksime fizinių srautų atžvilgiu ir kaip susiformuos dujų prekybos centro likvidumas, kai uždarysime Groningeną, – kalbėjo A. Krist. – Ir kol kas neaišku, ar rinkos dalyviams šalis vis dar bus įdomi.“
2018 metais dujų importas Nyderlanduose pirmą kartą viršijo eksportą, didžioji tiekiamų dujų dalis atkeliavo iš Norvegijos, rodo olandų nacionalinio statistikos biuro duomenys. Anot Tarptautinės Energetikos agentūros (IAE), per 2018–2024 metų laikotarpį Nyderlandų tiekiamų dujų dalis sumažės daugiau nei 60 proc. visų regiono tiekiamo kiekio.
„Pagrindinis man kylantis klausimas – kaip greitai Nyderlandai sugebės prisitaikyti, tapusi dujų importuotoja, – kalbėjo Tarptautinės energetikos agentūros Europos skyriaus analitikas Geregely‘is Molnaras. – Dujų prekybos centru rinkos dalyviai pasitiki tuo atveju, jeigu jis visada pajėgus pristatyti fizines dujų apimtis. Tad olandų dujų infrastruktūra privalo prisitaikyti prie kintančio prekybos balanso.“
Šaliai šiuo metu būtina sukurti daugiau importo pajėgumų ir išsaugoti sezoninius sandėliavimo pajėgumus.
Kol kas Groningeno gavybos sumažinimas neturėjo poveikio TTF likvidumui. Pasak G. Molnaro, olandų dujų centro prekybos apimties santykis su faktine fizine apyvarta, viršijo 100 lygį pirmą kartą šių metų liepą; palyginimui šis NBP rodiklis siekia 10–30, JAV „Henry Pub“ – 50–90.
„Istorija nerodo stipraus ryšio tarp dujų gavybos sumažinimo ir prekybos centro likvidumo, – teigė G. Molnaras. – TTF tampa svarbiu dėl keleto veiksnių, nesusijusių su gavyba, įskaitant infrastruktūrą, teisinę sistemą ir privataus sektoriaus norą investuoti į dujų prekybos pajėgumus.“
Groningeno telkinio eksploatacijai mažėjant, Nyderlandai, kad įvykdytų eksporto įsipareigojimus, tampa vis labiau priklausomi nuo savo vadinamųjų smulkiųjų telkinių, kurių didžioji dalis yra paskutiniame gamybos ciklo etape ir kuriuose išgaunamos dujos yra pernelyg prisodrintos, kad galėtų būti pumpuojamos tiesiai į regiono sistemas.
„Įsigaliojus apribojimams, turime nuspręsti, kiek Groningeno telkinio dujų mums reikia papildyti kitus šaltinius, idant būtų garantuotas tiekimo saugumas, – teigė „GassTerra“ vadovė A. Kirst. – Turime išlaikyti teisingą pusiausvyrą, kurią pasiekti dabar yra dagu sunkiau nei anksčiau.“
O Nyderlandams prarandant savo, kaip stambios gamintojos, vaidmenį, bendrovės ima abejoti dėl savo pačių ateities. „GasTerra“ akcininkai svarsto, ką daryti su visa vertės grandine, mažėjant gamybos apimtims Groningene, jiems taip pat rūpi, koks nuo šiol bus „GasTerra“ vaidmuo“, – sakė A. Krist.
Nyderlandų vyriausybė pernai įvedė fiskalinių lengvatų investicijoms į dujų žvalgybą Šiaurės jūroje, siekdama pamėginti išsaugoti dujų gavybos jūroje sektorių.
„Kad gavybos lygis Groningene sumažės, buvo tikėtasi, bet tai vyksta daug anksčiau nei iš pradžių galėjome numanyti, – kalbėjo „GasTerra“ vadovė. – Pastaruosius porą metų verslas čia jau buvo kitoks, ir, be abejonės, jau niekad nebus toks, kaip buvo. Privalome gana drastiškai prisitaikyti prie naujų aplinkybių.“
