Bet kai Benas van Beurdenas, dirbantis „Shell“ bendrovėje nuo pat 1983 metų, kai baigė netoliese esantį Delfto universitetą, sekmadienio popietę paskambino Markui Ruttei, pokalbis toli gražu nepasirodė toks artimas. Jis skambino pranešti premjerui, kad didžiausia Europos naftos bendrovė perkelia savo būstinę į Londoną, nes tai supaprastintų jos įmonių struktūrą ir sumažintų mokesčius investuotojams.
Maža to, įmonė ketina išbraukti iš savo pavadinimo „Royal Dutch“, taip atsisakydama sąsajos su valdančiąja Oranžo dinastija, egzistuojančia nuo pat jos įkūrimo 19-ajame amžiuje.
M. Rutte‘ė, trapios laikinosios vyriausybės vadovas, kaipmat sunerimo ir mėgino visomis išgalėmis įtikinti „Shell“ pasilikti, teigė apie pokalbius informuoti šaltiniai. Jis ragino koalicijos partnerius paremti mokesčio už gaunamus dividendus panaikinimą, o tai buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių B. Van Beurdeno sprendimą.
Tačiau skubiai parengtas planas taip ir nebuvo pradėtas įgyvendinti: mintis apie mokesčių lengvatas vienai didžiausių pasaulyje anglies dioksido teršėjų buvo pernelyg nesuderinamas kelių politinių partijų lyderiams.
„Shell“ grasinasi pasitraukti, nes turi mokėti mokesčius nuo dividendų, – pirmadienį tviteryje rašė sakė Jesse Klaveris, kairiojo sparno politinės partijos „GroenLinks“ vadovas. – Ir ką daro kabinetas? Siūlo atsisakyti viso mokesčio. Tai nėra sprendimas, tai šantažas. Kas iš tikrųjų valdo Nyderlandus?“
„Shell“ ir jos gimtosios šalies santykiai jau kurį laiką buvo įtempti. Įmonės, kuri kasdien išsiurbia daugiau kaip 3 mln. barelių naftos ir dujų ekvivalento, buvimas šalyje daugelį Nyderlandų visuomenės narių vis dažniau verčia pasijusti nepatogiai, nors B. Van Beurdenas ir įsipareigojo, kad iki 2050 metų bendrovė pasieks nulinį išmetamo anglies dioksido kiekį.
Kiek anksčiau šiais metais vienas teisėjas nusprendė, kad „Shell“ nepakankamai greitai pereina prie švariosios energijos, ir nurodė bendrovei dar sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš pagarbos žmogaus teisėms ir Nyderlandų piliečių nuomonei. Spalio mėnesį Nyderlandų valstybės tarnautojų pensijų fondas nusprendė atsisakyti visų naftos įmonių akcijų, ir toks sprendimas įsiutino „Shell“ vadovybę.
Nyderlandai, kuriuose įsikūrę daug tarptautinių įmonių, yra tradiciškai vertinami kaip viena iš verslui palankiausių Europos valstybių. Tačiau „Shell“ nėra pirmoji bendrovė, kuri spyriojasi prieš įmonėms ten tenkančią naštą. Britų ir olandų plataus vartojimo prekių milžinė „Unilever Plc.“ praėjusiais metais, ieškodama vietos savo būstinei, pasirinko Londoną.
Nuo Sumatros iki Nigerijos
Dabartinė „Royal Dutch Shell“ atsirado 1907 metais susijungus „Shell Transport and Trading Company“ – Londono įmonei, kuri iš pradžių prekiavo Rytų Azijos jūriniais moliuskais, – ir jos konkurentei „Royal Dutch“, kuri gręžė naftą Sumatroje.
Kaip byloja pats jos pavadinimas, „Royal Dutch“ buvo palaiminta karaliaus Vilhelmo III ir veikė Hagoje.
Suvienytos bendrovės konkuravo su Johno D. Rockefellerio „Standard Oil“ ir galiausiai išsiplėtė į žvalgybos milžinę, kuri siurbė, gabeno ir rafinavo naftą visame pasaulyje. Jų veiklos sritis aprėpė nuo kultinio Brento telkinio Šiaurės jūroje iki pirmojo komercinio naftos atradimo Nigerijoje.
2005 metais ilgametė įmonių partnerystė buvo reorganizuota, siekiant visiškai sujungti dvi patronuojančias įmones į vieną įmonę. Vis dėlto įmonė ir toliau turėjo dvigubą pilietybę: jos mokestinės registracijos vieta, būstinė, aukščiausio lygio vadovai ir valdybos posėdžiai – visa tai buvo Nyderlanduose, nors dėl jos inkorporavimo į Jungtinę Karalystę ji buvo priskiriama prie britų įmonių.
„Tai buvo mūsų sąmoningas pasirinktas sprendimas, kai 2005 metais sujungėme bendrovę“, – liepos mėnesį analitikams sakė B. Van Beurdenas.
Mokestinė našta
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, „Shell“ šis dvigubas statusas ėmė atrodyti finansine našta. Įmonė pradėjo kelis dešimtmečius trunkantį perėjimą nuo naftos ir dujų prie švariosios energijos ir tuo pat metu iš visų jėgų stengiasi išlaikyti savo investuotojų palankumą. Praėjusiais metais per patį COVID-19 pandemijos įkarštį agresyviai sumažinusi dividendus, „Shell“ dabar žada grąžinti savo akcininkams pinigų srautą. Tokiomis aplinkybėmis išskaičiuojamasis 15 proc. mokestis, kurį Nyderlandai taiko dividendams, tapo dar didesne našta.
„Tuo metu tikėtasi, kad Nyderlanduose išskaičiuojamasis dividendų mokestis išnyks, – kalbėjo B. Van Beurdenas per tą patį pokalbį, kai buvo paklaustas, ar svarstytų galimybę perkelti „Shell“ būstinę į Jungtinę Karalystę. – Taip neatsitiko.“
M. Rutte‘ė mėgino panaikinti dividendų mokestį 2017 metais, bet, sulaukus didelio pasipriešinimo parlamente, tokios idėjos teko atsisakyti. Po pirmadienį nuskambėjusio „Shell“ pranešimo, jis paskutinį kartą pabandė įtikinti savo koalicijos partnerius atsisakyti šio mokesčio, tikėdamasis, kad tai galėtų paskatinti energetikos milžinę persigalvoti ir nesitraukti iš Hagos. Dar nepasibaigus darbo dienai, jau buvo aišku, kad vyriausybė nesurinks daugumos.
Žaliųjų partijai, kuri sudaro opoziciją vyriausybei, „Shell“ pranešimas turėtų suveikti kaip katalizatorius greičiau priimti teisės aktus dėl „pasitraukimo mokesčio“, kuris padengtų valstybės pajamas, prarastas iš bendrovės dividendų, mokamų bendrovei pasitraukus, komentavo partijai atstovaujantis narys parlamente Tomas van der Lee.
Anot „Shell“, struktūros supaprastinimas visada buvo plano dalis dėl kilusių apribojimų žongliruojant dviem akcijų klasėmis skirtingose jurisdikcijose. Dar praėjusiais metais B. Van Beurdenas sakė, kad įmonė gali nesugebėti tvarkytis su dviguba struktūra amžinai.
Sunkus perėjimas
„Shell“ patiria ne tik iššūkius dėl padalintos nacionalinės priklausomybės, jai daromas vis didesnis spaudimas dėl veiklos poveikio aplinkai. Nulinės emisijos tikslo nustatymas iki 2050 metų nepadėjo palengvinti bendrovės padėties, nes visi, nuo aktyvistų ir teismų iš vienos pusės iki akcininkų bei rizikos draudimo fondų iš kitos pusės, liepia jai veikti greičiau arba lėčiau, ar visiškai kita kryptimi.
Daugelį šių sunkumų Nyderlandai išgyveno itin skausmingai. Maždaug dešimtmetį didžiausias bendrovės energetikos šaltinis – Groningeno dujų telkinys – sukelia žemės drebėjimus, kurie daro didelę žalą regione esantiems namams.
Tai, ką kitados M. Rutte‘ė vadino „pasididžiavimo šaltiniu“, virto brangiu prakeiksmu, kuris valstybei ir jį valdančiai bendrovei kainuos milijardus eurų. Telkinys palaipsniui uždaromas, tačiau jis vis dar kelia problemų, – dar vienas 3,2 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko antradienį.
Kovos su klimato kaita kontekste „Shell“ taip pat atsidūrė neapvydėtinoje padėtyje savo gimtojoje žemėje po dviejų skaudžių smūgių – iš pradžių dėl Olandijos teismo sprendimo, susijusios su jos išmetamųjų teršalų planais, vėliau – dėl pensijų fondo ABP divesticijos.
„Klimato politika, skatinanti perkelti už sienos darbo vietas, įmones ir emisijas, yra nebe klimato politika, o klimato populizmas“, – tviteryje rašė Henris Bontenbalas, CDA parlamento narys, M. Rutte'ės koalicijos partneris dabartinėje laikinojoje administracijoje.
Kiti taip pat nusimins dėl „Shell“ pasitraukimo, ypač dėl to, kad Nyderlanduose dirba 8 500 įmonės darbuotojų.
Daugelis šių darbo vietų liks. Milžiniška „Shell“ Perniso naftos perdirbimo gamykla, vėjo jėgainių parkai ir milijardų vertės anglies dioksido surinkimo projektas reiškia, kad „Shell“ ir toliau aktyviai dirbs šalyje. Iš pradžių į Londoną persikels tik dešimt aukščiausio lygio vadovų, tarp jų, ir B. Van Beurdenas ir vyriausioji finansininkė Jessica Uhl.
Bet Nyderlandų darbdavių organizacija VNO-NCW vis tiek vadina bendrovės pasitraukimą „kraujo praliejimu“, ir tai rimtas signalas apie blogėjančią verslo aplinką šalyje.
„Dažnai bendrovės man pasakoja nuostabius dalykus apie Nyderlandus, bet jos taip pat nerimauja dėl mūsų infrastruktūros, ugdymo, mokestinės naštos ar laisvų darbuotojų“, – antradienį šalies parlamente kalbėjo ekonomikos reikalų ministras Stefas Blokas.
