„Juodaodžių vartotojų ignoravimas „Facebook“ platformoje atspindi juodaodžių darbuotojų atskirtį įmonėje, - rašė jis. – Rasinė diskriminacija „Facebook“ yra reali”.
Vietoj to jis gavo privačią žinutę nuo Ime'o Archibongo, vieno iš aukščiausio lygio juodaodžių kompanijos darbuotojų, kuris teigė, kad M. S. Luckie patirtis gali būti nereprezentatyvi, ir priėmė jo skundą asmeniškai.
„Jaučiuosi tiesiog sutrikęs ir įskaudintas, nes balsavau už tai, kad tave priimtume, mane įkvėpė tavo noras sustiprinti mūsų bendruomenę, todėl paskutinis tavo laiškas atrodo visiškai ne į temą“, – rašė I. Archibongas.
Nusivylęs tokiu kolegos atsakymu, M. S. Luckie nutarė išeiti į viešumą. Antradienį savo laišką ir I. Archibongo atsakymą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, jausdamas, kad pakeisti „Facebook“ poziciją įmanoma tik pasitelkus didesnį spaudimą. Šiuo metu jis teigia paliekantis technologijų pramonę ir persikeliantis gyventi į Atlantą.
„Esu pavargęs, – teigė jis interviu. – Kompanijos mane samdo, nes į šias nepakankamai atstovaujamas bendruomenes atsinešu savo patirtį, perspektyvą, produktyvumą bei įžvalgą. Bet kiekvieną kartą, kai prisijungiu prie komandos, pamatau, kad man nėra jokių šansų iš tikrųjų ką nors pakeisti”.
M. S. Luckie, metus dirbęs partnerystės vadybininko pozicijoje, papasakojo, kaip šis socialinis tinklas diskriminuoja juodaodžius vartotojus ir darbuotojus.
Esami ir buvę didelių technologijų kompanijų darbuotojai vis labiau linksta viešai pasisakyti apie savo darbdavių etines klaidas ir neteisingą politiką. Pastaraisiais mėnesiais šis judėjimas ypač suaktyvėjo, apkaltinus pramonę piktnaudžiavimu savo galia. „Google“ darbuotojai antradienį pasirašė atvirą laišką, ragindami bendrovę atsisakyti planų kurti paieškos produktą Kinijos rinkai, kuris cenzūruotų paieškos rezultatus.
Aukščiausieji „Facebook“ vadovai į M. S. Luckie skundus neatsakė, tačiau šiais metais jiems teko spręsti ir daugiau konfliktų su darbuotojais. Darbuotojai pademonstravo nusivylimą, kai vadovybė viešai išreiškė palaikymą Brettui Kavanaugh kontroversiškame Senato posėdyje dėl B. Kavanaugh kandidatūros į Aukščiausiąjį Teismą.
O neseniai vykusiame atvirame pokalbyje su bendrovės vadovais darbuotojai uždavė klausimų apie gandą, esą bendrovė sumokėjo vienai įmonei, kad ši atliktų opozicijos tyrimą prieš milijardierių George'ą Sorosą.
Antradienį „Facebook“ paskelbė viešą atsakymą į M. S. Luckie laišką.
„Mes uoliai dirbame, siekdami išplėsti perspektyvų spektrą tiems, kurie kuria mūsų produktus ir tarnauja žmonėms, naudojantiems juos visame pasaulyje, – teigė „Facebook“ atstovas spaudai Anthony Harrisonas. – Tik įdarbindami vis daugiau skirtingų grupių žmonių, mūsų kompanijoje atliekančių daugybę įvairių funkcijų, galime tikėtis sėkmės”.
Vėliau ir I. Archibongas paskelbė pranešimą „Twitter“: „Visų mūsų patirtys skirtingos, todėl aš negaliu kalbėti apie tavo asmeninę patirtį „Facebook“ – tačiau tavo patirtis nėra mano ir daugelio kitų čia dirbančių žmonių patirtis“.
Keturi procentai „Facebook“ Jungtinių Valstijų darbuotojų yra juodaodžiai, liepos mėnesį pranešė bendrovė, lyginant su dviem procentais 2014 m. Techninėse srityse šis skaičius siekia tik vieną procentą. 2014 m. „Facebook“ paskelbė savo pirmąją žmogiškųjų išteklių įvairovės ataskaitą kartu su pranešimu, kuriame teigiama, kad bendrovė „visiškai įsipareigoja siekti didesnės įvairovės“ tiek savo kompanijoje, tiek technologijų pramonėje apskritai.
Savo laiške M. S. Luckie teigė, kad „Facebook“ aplinkoje jaučiasi svetimas, ir paminėjo apsaugos darbuotojų vykdomą rasinę diskriminaciją. „Daugelis juodaodžių darbuotojų gali papasakoti istorijų apie tai, kaip įmonės teritorijoje buvo agresyviai užkabinti apsauginių, – rašo jis.
– Asmeniškai galiu papasakoti, kad mažiausiai du ar tris kartus kiekvieną dieną mano kolega MPK [„Facebook“ būstinėje Menlo parke] pasižiūri tiesiai į mane ir paplekšnoja per piniginę arba susibruka rankas į kišenes ir laiko piniginę tvirtai suspaudęs, laukdamas, kol praeisiu pro šalį”.
M. S. Luckie kritikuoja „Facebook“ žmogiškųjų išteklių vadovę už tai, kad ji nesiėmė jokių veiksmų, kai darbuotojai pasiskundė netinkamu elgesiu, dėl kurio kai kurie juodaodžiai darbuotojai jautėsi dvasiškai sugniuždyti.
Jo rašinyje minima įtampa, kurią kartais jaučia „Facebook“ juodaodžiai darbuotojai – jaudulį dėl darbo, sumišusį su atskirties jausmu. „Jaustis keistuoliu savo paties darbo įstaigoje vien dėl savo odos spalvos, ir kasdien praeiti pro plakatus, kuriuose tau primenama būti tikruoju savimi – tai mažų mažiausiai nenuoširdu“, - rašo jis.
„Mes pasiryžę visokeriopai remti visus savo darbuotojus, jeigu išgirstame pranešimų apie problemas darbo vietoje ar smulkų bendradarbių priešiškumą, - antradienį teigė „Facebook“ atstovas spaudai. – Ketiname ir toliau daryti viską, ką galime, kad užtikrintume darbuotojų integraciją”.
Pasak M. S. Luckie, „Facebook“ rasizmas peržengia bendrovės ribas ir paliečia socialinio tinklo vartotojus. „Tarp juodaodžių vartotojų populiari teorija, kad jų turinį platforma linkusi ištrinti labiau nei bet kurios kitos grupės skelbiamus įrašus“, - rašo jis. Jis taip pat tvirtina, kad kompanija nekviečia juodaodžių darbuotojų į oficialius renginius ir nereklamuoja jų paskyrų instagramo skirtuke „Explore”.
M. S. Luckie tvirtina, kad bendrovė turėtų rimčiau atsižvelgti į šias problemas, pažymėdamas, kad Jungtinėse Valstijose juodaodžiai yra aktyvesni „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojai už baltuosius.
„Mums reikia, kad juodaodžiai, moterys ir spalvotieji žmonės dirbdami šioje įmonėje jaustųsi gerai, - rašė M. S. Luckie. – „Facebook“ negali tikėtis juodaodžių vartotojų pasitikėjimo, jeigu nesugeba išsaugoti juodaodžių darbuotojų pasitikėjimo“.
