Netikėtai atvėsusi Prancūzijos ekonomika suneramino visą Europą: perspektyvos tampa vis „prastesnės ir prastesnės“

Prancūzijos ekonomikos augimas antrąjį metų šių metų ketvirtį netikėtai sulėtėjo, todėl atsirado papildomų rizikų visai euro zonai, kurią jau ir taip drebina nuosmukis gamybos sektoriuje ir sunkumai jos didžiausioje ekonomikoje, Vokietijoje.

Buvo tikimasi, kad Prancūzija pademonstruos didesnį atsparumą, nes ji mažiau veikiama tarptautinės prekių prekybos lėtėjimo ir yra labiau priklausoma nuo vidaus paklausos, kurią prezidentas Emmanuelis Macronas mėgino paspartinti, pasitelkdamas 17 mlrd. eurų vertės skatinimo programą. Nepaisant mokesčių mažinimo, paskelbto sureagavus į „geltonųjų liemenių“ protestus, vartotojų išlaidų augimas susilpnėjo.

Antrąjį metų ketvirtį šalies plėtra siekė vos 0,2 proc., mažiau nei prognozuota ekonomistų (0,3 proc.), – ir tai dar vienas smūgis politikos formuotojams, jau dabar gesinantiems gaisrus kitose euro zonos dalyse. Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi, iš kurio tikimasi, jog rugsėjį vėl bus švelninama pinigų politika, perspėjo, kad perspektyvos tampa vis „prastesnės ir prastesnės“.

Ekonominis sulėtėjimas jaučiamas daugybėje šalių ir regionų.

Švedijos ekonomika netikėtai susitraukė antrąjį šių metų ketvirtį, o pramonės gamyba Japonijoje birželį smuko.

Prancūzijos ekonominiai rodikliai, euro zonos kontekste, gali būti tik vienas iš daugelio nuviliančių veiksnių šią savaitę. Trečiadienį laukiama ekonomikos plėtros duomenų. Prognozuojama, kad augimas regione sulėtėjo perpus iki 0,2 proc. Vokietijos ekonomika galimai susitraukė, rodo „Bundesbank“ prognozės.

Prancūzijos ekonomikos augimą skatino išimtinai vidaus paklausa, paspartėjus įmonių investicijoms ir išaugus valstybės išlaidoms. Grynosios prekybos indėlis augimui nedidelis, nors atsargos atsiliepė šalies ekonomikos apimtims.

Vyriausybė tvirtina, jog yra pagrindo neprarasti optimizmo. Prancūzijos ekonomikos ministro pavaduotojos Agnes Pannier-Runacher teigimu, investicijos paskatino būsimą augimą ir darbo vietų kūrimą. Ministro pavaduotoja taip pat pažymėjo, kad namų ūkiai turėtų pajusti E. Macrono mokesčių mažinimo poveikį ne anksčiau kaip 2020 metų pradžioje.

„Šiuo etapu nėra pagrindo nerimauti dėl šalies augimo tempų“, – per Prancūzijos televiziją LCI kalbėjo pareigūnė.

Toks pasitikėjimas gali būti pakirstas, jeigu silpnumas gamybos sektoriuje persimestų į likusias Prancūzijos ekonomikos sferas. Vartotojų nuotaikos sektoriuje šių metų birželį smuko iki šešerių metų minimumo, sumažėjus automobilių, plastiko bei elektronikos gamybos apimtims, rodo Prancūzijos centrinio banko naujausia apžvalga.

„Šie metai nėra tokie džiugūs nei praėjusieji, atsižvelgus į tvyrantį ekonominį netikrumą. Sudėtingiau numatyti, kas ir kaip bus“, – kalbėjo antradienį elektrinės įrangos gamintojos „Legrand SA“ generalinis direktorius Benoit Coquart‘as netrukus po to, kai buvo paviešinta įmonės pirmojo pusmečio rezultatų ataskaita.