Strategija visai racionali: išnaudoti unikalų momentą, kai konkurencija palyginti nedidelė, srautinių vaizdų peržiūros ant bangos, skolintis pigu, o investuotojai mielai užmerkia akis prieš „Netflix“ finansinį iracionalumą. Idėja tokia, kad „Netflix“ nori susirinkti vartotojus dabar, o vėliau, kai jie taps laimingais ilgalaikiais klientais ir sąlygos bus palankios, pradėti gręžti iš jų didesnius pinigus.

Viskas, ko prašo investuotojai – kad „Netflix“ naujus klientus prijungtų taip greitai, jog jie nesusimąstytų apie penkerius metus iš eilės „deginamus“ kompanijos pinigus, arba daugiau nei 32 milijardus dolerių, kuriuos „Netflix“ per ateinančius metus turės sumokėti televizijos serialams ir filmams, jau nekalbant apie skolų grąžinimą, nuomą ir kitas išlaidas. Šis skaičius 115 kartų viršija „Netflix“ iki šios dienos didžiausią metinį pelną. Taigi – taip, „Netflix“ turi augti.

Ketvirtadienį „Netflix“ eilinį kartą paskelbė, kad kompanija auga sparčiai, bet nepakankamai sparčiai, kad nutildytų kylančias abejones dėl savo pasirinktos strategijos. Per ketvirtąjį ketvirtį kompanija pasauliniu mastu pridėjo įspūdingą skaičių – 8,84 milijonus – naujų mokių klientų. „Netflix“ dabar turi 139 milijonus žiūrovų visame pasaulyje, mokančių už tai, kad per savo kompiuterius ir išmaniuosius telefonus galėtų žiūrėti televizijos laidas ir filmus.
Netflix

Neskaitant „Netflix“ namų rinkos, kompanija ir toliau jungė naujus abonentus greičiau, nei tikėjosi investuotojai. Tačiau pelnas nebuvo toks didelis, kaip manyta. Jungtinėse Valstijose „Netflix“ naujų mokių abonentų rodikliai buvo geri, bet ne įspūdingi.

Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį „Netflix“ tikisi pritraukti 1,6 milijono naujų mokių Jungtinių Valstijų klientų, lyginant su maždaug 2,3 milijonais tuo pačiu metu 2018 m. Natūralu, kad „Netflix“ darosi vis sunkiau rasti naujų vartotojų dabar, kai dauguma JAV namų ūkių, turinčių greitą prieigą prie interneto, paslaugą jau užsisakė, o kainos auga. Tačiau natūralus augimo sulėtėjimas nėra tai, ką turėtų demonstruoti „Netflix“. Šis ryklys ir toliau turi plaukti.

Niekas iš ketvirtadienio skaičių neįtikins „Netflix“ apaštalų, kad kompanija pasmerkta, ir niekas „Netflix“ agnostikams neįrodys, kad jos kelias rožėmis klotas.

„Netflix“ su nelemties pranašais susidūrė beveik per visą savo istoriją. DVD diskai turėjo mirti ir kartu su savimi nusitempti „Netflix“. Pirmoji dalis įvyko; antroji – ne. Grėsmingu konkurentu tapo „Blockbuster“, paskui „Walmart“, paskui vėl „Blockbuster“. Dabar suprantamą nerimą kelia tai, kad didelės pramogų ir technologijų kompanijos, tokios kaip „Walt Disney Co.“, „Apple Inc.“ ir „AT&T“, vartotojams siūlo panašias į „Netflix“ vaizdo transliacijos paslaugas.

Rinka auga pakankamai sparčiai, kad šiuo metu galėtų klestėti ne viena, o kelios įmonės, tačiau stipresnė konkurencija dėl žiūrovų dėmesio ir programų padidins „Netflix“ kaštus ir galbūt atbaidys kai kuriuos abonentus. Kai kuriose šalyse „Netflix“ susiduria su stipria vietine konkurencija, todėl išbando neįprastus eksperimentus, tarkim, sumažina kainas, kad pritrauktų naujų žiūrovų Indijoje, Malaizijoje ir kitose didelėse šalyse, kur „Netflix“ gali ir nebūti akivaizdus pirminis pasirinkimas.

Tai gali suveikti, tačiau tokia strategija atneša nemalonius finansinius rezultatus. „Netflix“ ketvirtadienį pareiškė, kad per 2019 m. tikisi išleisti maždaug 3 milijardais dolerių daugiau, nei tikisi uždirbti. Jei kompanijos prognozė pasitvirtins, tai būtų šešti metai iš eilės, kai „Netflix“ dirba nepelningai: pinigai, gauti iš kompanijos verslo operacijų, yra mažesni už jos patiriamas išlaidas.

Šis „deginami“ pinigai – kuriuos „Netflix“ skolinasi – paaiškina, kodėl investuotojai negatyviai reaguoja į bet kokį kompanijos augimo tempo sulėtėjimą. Prekybos ketvirtadienį po įprasto JAV akcijų rinkų uždarymo „Netflix“ akcijos nukrito apie 4 proc.
Netflix

Atvirai kalbant, niekas iš to, ką „Netflix“ teigia savo ketvirčio ataskaitose, išoriniam pasauliui iš tikrųjų neparodo, ar kompanijos augimo strategija veikia ir ar „Netflix“ galiausiai taps galinga, ypatingai pelninga ir ilgalaike pramogų milžine. Abonentų skaičiaus augimas – nieko nesakantis rodiklis. Jis tiesiog parodo, ar „Netflix“ pasirinkta strategija augti nepaisant kaštų iš tiesų sukelia… augimą.

Kokia yra „Netflix“ kliento visuminė vertė ir kiek „Netflix“ išleidžia jos įsigijimui? Bendrovė nesako. Kokia dalis žmonių kiekvieną mėnesį palieka „Netflix“ ir kokia tendencija numatoma ateityje? Kompanija nesako. Kiek vidutiniškai laiko abonentai praleidžia žiūrėdami „Netflix“, ir kokias išlaidas kompanija patiria už kiekvieną programos valandą? „Netflix“ nesako. Šie rodikliai padėtų investuotojams įvertinti, ar „Netflix“ strategija veikia – daug labiau nei tiesiog naujų „Netflix“ vartotojų prisijungimas, kompanijai švaistantis pinigais į kairę ir į dešinę.

Niekas iš to, ką „Netflix“ pasako investuotojams, nepadeda jiems užtikrintai prognozuoti, jog ši „pinigai iš vakaro, kėdės rytoj“ strategija atsipirks. Arba ja tikite, arba ne.