Nešvarių pinigų skandalas kitam švediškam bankui suteikė progą didžiuotis dorybe

Per Šiaurės Europos regioną ritantis pinigų plovimo skandalui, vienas Švedijos bankas įsigudrino pasipelnyti iš savo menko dalyvavimo Baltijos šalių rinkoje.

„Svenska Handelsbanken AB“, didžiausias Švedijos skolintojas turto atžvilgiu, įkalbinėja investuotojus įsigyti savo rizikingiausių obligacijų, tikindamas, kad beveik neužsiima verslu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Bankas šį mėnesį pardavė 500 milijonų dolerių papildomų „Tier 1“ vertybinių popierių, žadėdamas, kad kreditoriai gali tikėtis „nereikšmingos pozicijos Baltijos šalyse“.

Šiuo keliu „Handelsbanken“ nutarė pasukti po to, kai kilo įtarimų, jog kai kurie didžiausi Šiaurės šalių bankai dalyvavo nešvarių pinigų plovime, vykusiame Baltijos regiono padaliniuose. Įtartinos lėšos buvo pervedamos iš buvusio Sovietų Sąjungos bloko į Vakarų valstybes, o Volstryto bankai iki 2015 m. padėjo perpumpuoti pinigus į pasaulinę finansų sistemą.

Stokholme įsikūrusio „Handelsbanken“ atstovas Matsas Olssonas teigia, kad bankas priėmė sprendimą savo reklaminėje medžiagoje atsiriboti nuo Baltijos šalių, „norėdamas atsakyti į visus klausimus, kurių sulaukiame“ apie veiklą Baltijos regione, „atsižvelgiant į tai, kas vyksta kituose Šiaurės šalių bankuose ir jų Baltijos šalių filialuose“.

Praėjusią savaitę „Swedbank AB“ buvo įtrauktas į 230 milijardų dolerių Estijos pinigų plovimo skandalą, kuriame jau skęsta Danijos „Danske Bank A/S“. Švedijos bankas šiuo metu bendradarbiauja su Švedijos ir Estijos priežiūros institucijomis. Paviešinus kaltinimus, „Swedbank“ prarado apie 5 milijardus dolerių akcijomis, arba penktadalį rinkos vertės, o jo obligacijų pajamingumas išaugo.

Labiausiai investuotojus neramina rizika, kad „Swedbank“, kuris dominuoja Baltijos regione, gali ištikti panašus nuvertėjimo likimas kaip „Danske“, kurį pinigų plovimo skandalas sudrebino maždaug prieš metus.

Didžiausio Danijos skolintojo akcijų kainai sumažėjus perpus, bankas patyrė maždaug 18 milijardų dolerių nuostolių. Šiuo metu „Danske“ tiria JAV Teisingumo departamentas bei Vertybinių popierių ir biržos komisija, taip pat kelių Europos Sąjungos šalių prokurorai, be to, jam pateikti įniršusių investuotojų ieškiniai.

„Swedbank“ akcijos antradienį Stokholme nukrito net 4 proc. po to, kai „Dagens Industri“ pranešė, jog buvusi banko vyriausioji atitikties pareigūnė Viveka Strangert 2016 m. prarado darbą, pristačiusi Baltijos regiono operacijų tyrimo rezultatus. „Swedbank“ atsakė, kad Vivekos Strangert atleidimas su jos pranešimu niekaip nesusijęs.

Tuo tarpu „Handelsbanken“ akcijos pakilo po to, kai pasklido kaltinimai dėl kitų bankų pinigų plovimo.

Susirūpinimas dėl verslo rizikos Baltijos šalyse paskatino prabilti kelis iškilius Švedijos finansų sektoriaus atstovus. „Riksbank“ prezidentas Stefanas Ingvesas pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad „istoriškai esama didelių skirtumų tarp Baltijos ir Šiaurės šalių“.

Jis pabrėžė, kad Baltijos šalyse vis dar pasitaiko „blogiečių“. S. Ingvesas pridūrė, kad šią problemą reikėtų spręsti abiem regionams.

Po to, kai Estija praėjusią savaitę paprašė „Danske“ palikti šalį, Danijos bankas atkirto, kad pasitraukia iš visų trijų Baltijos valstybių ir Rusijos. Analitikai klientams pataria vėl įsigyti „Danske“ akcijų, nes manoma, kad banko vadovybė ėmėsi teisingų žingsnių.

Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas, praėjusią savaitę paprašytas pakomentuoti „Swedbank“ pateiktus kaltinimus, atsakė, kad po 2007–2015 m. laikotarpio, kurį nagrinėjo „Danske“ tyrimas, jo šalis sumažino pinigų plovimo riziką ir laikosi „nulinės tolerancijos“ pozicijos nešvarių pinigų atžvilgiu.

„Handelsbanken“, turintis po vieną filialą visose Baltijos šalyse, teigia, kad vietinius klientus aptarnauja iš savo vidaus rinkų – Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų. Išimtis – verslo santykiai su sauja valstybinių įmonių. Banko turtas regione yra nykštukinis (apie 180 milijonų dolerių), lyginant su „Swedbank“, kuris regione valdo apytikriai 18 milijardų dolerių turtą.

„Handelsbanken“ nusprendė aiškiai išreikšti savo poziciją Baltijos šalyse, nes šis klausimas „aktualus mūsų investuotojams“, pabrėžė M. Olssonas.

Tuo tarpu bankas reklamuoja savo tvirtą poziciją Didžiojoje Britanijoje kaip priežastį pirkti obligacijas, nepaisydamas susirūpinimo dėl gresiančio šalies išstojimo iš Europos Sąjungos. „Handelsbanken“ teigia, kad padarė viską, kas įmanoma, siekdamas pasiruošti „Brexit“, ir ketina toliau plėtoti savo operacijas Jungtinėje Karalystėje „nepriklausomai nuo rezultatų“, nes šioje šalyje mato augimo potencialą.

Pernai „Handelsbanken“ pelnas Didžiojoje Britanijoje išaugo 63 proc. Šį rodiklį galima palyginti su nuliniu pelnu Estijoje ir nuostoliais Latvijoje bei Lietuvoje, remiantis metine banko ataskaita.

Centrinio banko vadovas S. Ingvesas atkreipė dėmesį į Baltijos šalių ekonominės krizės poveikį Švedijos bankams prieš dešimtmetį. Po pradinio šoko „geri laikai sugrįžo labai greitai, tačiau kai kurie dalykai liko nepakitę, – teigė jis. – Gaila, žinoma.“