aA
Europos ilgalaikis pasipriešinimas bendrai Bendrijos finansinės sistemos priežiūrai grįžta bumerangu. Besiplečiantis pinigų plovimo skandalas atskleidė trūkumus, kuriais metai iš metų naudojosi Rusijos nusikaltėliai, ir padidino tikimybę, jog JAV valdžios institucijos įsikiš taikydamos drakoniškas baudas.
Nešvarių pinigų skandalai: pasirodo Europa neturi patikimų finansinės sistemos sargų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Europoje skirtingų sistemų bei taisyklių kratinys trukdo kontroliuoti pinigų plovimą, juolab kad Bendrijoje nėra centrinės agentūros, kuri būtų atsakinga už nusikaltimų tyrimą; atskirais vertinimais, tokių nusikaltimų kasmet pasaulio mastu gali būta padaryta už 2 trln. JAV dolerių.

Finansinei sistemai vos atsigavus po dešimtmetį trukusios serijos krizių, Europos šalių sostinių politikos formuotojai turi nustatyti pusiausvyrą: griežtinti sąlygas savo skolintojams ir kartu išlaikyti bankus kelyje tvaraus pelningumo link. Finansinės institucijos, nuo Stokholmo iki Amsterdamo, sulaukia nepatogių klausimų dėl nešvarių lėšų reguliavimo, tokio pobūdžio tyrimai jau vyksta Baltijos valstybėse, Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Europos šalyse. Beveik kasdien atskleidžiama naujų faktų apie panašaus pobūdžio nusikaltimus, ir tai leidžia manyti, kad tokių staigmenų ateityje bus dar daugiau.

„Čia matyti didelis paradoksas: turime vieną bendrą rinką su laisvai judančiu kapitalu, paslaugomis ir pan., bet kartu egzistuoja 28 skirtingos kovos su pinigų plovimu sistemos, – sakė Danijos politikos ir Europos Parlamento (EP) narys Jeppe Kofodas, padėjęs tirti mokesčių vengimo ir finansinius nusikaltimus. – Finansų sektorius yra taip glaudžiai tarpusavyje susaistytas ir toks daugiašalis, jog nėra prasmės turėti tokią suskaidytą sistemą.“

Įtartina veikla

Neseniai atskleisti faktai išryškina įtartinos veiklos žemyno bankuose mastą ir įvairovę. Susidaro įspūdis, kad Šiaurės Europos bankai – dažnai per savo padalinius Baltijos šalyse, – tampa kryžkele Rusijos nusikaltėliams, pervedantiems lėšas į Vakarus. Įtariama, kad per banką „Nordea Bank Abp“ išplauta apie 700 mln. eurų (793 mln. JAV dolerių), dalis iš jų susiję su Rusijos teisininko Sergejaus Magnickio mirtimi, pirmadienį paskelbė Suomijos transliuotojas YLE.

Tarp kitų į skandalą įsipainiojusių bankų minimi Austrijos bankas „Raiffeisen Bank International AG“ ir Nyderlandų bankų grupės, įskaitant ir „ING Groep NV“, – šios institucijos buvo susijusios su plataus masto „priedangos įmonių“ tinklu, kurį sukūrė „Troika Dialog“ ir kuris buvo naudojamas milijardams dolerių perkelti. Nyderlandų bankas žinojo apie vieno iš savo klientų Maskvos padalinyje galimą dalyvavimą pinigų plovimo schemose, trečiadienį pranešė laikraštis „Trouw“.

2005–2012 m. laikotarpiu per 500 lėšų perlaidų iš šio tinklo – apie 150 mln. JAV dolerių – buvo pervesta į „Credit Agricole“ Ženevos padalinį, pranešė Šveicarijos laikraštis „Tages-Anzeiger“.

Nors skaičiai dideli, jie „greičiausiai tėra ledkalnio viršūnė, palyginti su kylančia pasauline finansine grėsme“, savo ataskaitoje rašė „Bloomberg Intelligence“ analitikas Georgis Gunchevas. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimais, per metus pasaulio mastu išplauta 2–5 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP), arba iki 2 trln. JAV dolerių; pasak G. Gunchevo, toks rodiklis prilygsta Italijos ekonomikos dydžiui.

Nešvarių pinigų skandalai: pasirodo Europa neturi patikimų finansinės sistemos sargų
© Bloomberg

Mažesnės šalys, tokios kaip Latvija, teigia esančios priblokštos ir ragina bendras Europos institucijas sekti nešvarių pinigų judėjimą ir su tuo kovoti. Didesnės valstybės, tokios kaip Vokietija, šiuo klausimu nusiteikusios skeptiškai; jos tikina, kad nacionalinės valdžios institucijos turi didesnių galių suvaldyti rizikas, ypač atsižvelgus į tai, kad nėra bendrų pinigų plovimo prevencijos direktyvų, kurios galiotų visoje ES.

Pasak Jose Manuelio Campa‘os, būsimo Europos bankininkystės institucijos (EBI) vadovo, stengiamasi pagerinti koordinavimą egzistuojančios sistemos viduje, bet to nepakanka.
„Dabartinė sistema tikrai nėra pakankamai gera kovoti su pinigų plovimu, mes pernelyg susitelkę ties smulkia žuvimi, – sakė Klausas Fleischeris, finansų srities profesorius Miuncheno taikomųjų mokslų universitete. – Mes, europiečiai, bijome taikyti dideles baudas bankams, nes jie jau yra silpni ir mes nenorime jų žlugdyti. Bet bankai turi įsisąmoninti, kad aplaidumas turi savo kainą“.

Didesnės baudos

Europos pareigūnai pradeda skirti bankams didesnes baudas už pažeidimus, bet tokiomis nuobaudomis jie vis tiek neprilygsta savo kolegoms už Atlanto. „ING Groep“ pernai buvo nubausta 775 mln. eurų (875 mln. JAV dolerių) bauda praėjusiais metais. JAV valdžios institucijos griežčiau baudžia Europos bankus; pernai JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas Latvijos bankui ABLV bei uždraudė banko prieigą prie dolerių, apkaltinęs jį pinigų plovimu.

Tokie faktai rodo, kad rizikos didelės, teigia italų ekonomistas Andrea Enria, Europos centriniame banke (ECB) prižiūrintis kreditorių finansinę būklę. Siekiant labiau europietiško požiūrio į kovą su pinigų plovimu, svarbu užtikrinti ir bankų „saugumą bei patikimumą“, sakė jis Europos Parlamento nariams vasarį Briuselyje.

Ir nors Europos Sąjungos pareigūnai po finansų krizės ryžtingai ėmėsi kurti bankų sąjungos, kompetentinga visos Europos institucija niekada nebuvo rimtai svarstoma. Pinigų plovimo kontrolę vykdė nacionalinės valdžios institucijos. Raginimai nuveikti daugiau šioje srityje nedavė jokių rezultatų.

Buvusi Europos centrinio banko (ECB) bankų priežiūros vadovė Daniele Nouy anksčiau yra viešai raginusi kurti bendrą europinę pinigų plovimo prevencijos agentūrą.

„Lengva būti stipriam ir nepriklausomam Frankfurte ar Briuselyje, – kalbėjo D. Nouy pernai spalį. – Bet kai esi maža priežiūros institucija mažoje šalyje, su ribotu vidaus ekspertų potencialu ir ribota patirtimi, o tavo didelės kaimyninės šalys yra linkusios vykdyti įtartinas operacijas, tu patenki į išties sudėtingą situaciją.“

Nuolatiniai blogų naujienų srautai gali galiausiai pastūmėti Europos Sąjungą šia kryptimi, teigia „German Marshall Fund“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Joshua Kirschenbaumas.

„Palaipsniui pripažįstama, kad problema yra struktūrinė, – rašė jis elektroniniame laiške. – Didesnės baudos tiesiog gyvybiškai svarbios ir tikrai padėtų išspręsti problemą netgi neturint ES lygio agentūros. Nors aš asmeniškai nusiteikęs pesimistiškai ir manau, kad, neįkūrę jokios naujos agentūros, sulauksime visuotinai taikomų ženkliai didesnių baudų.“

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.4444

Vienintelis pasaulio centrinis bankas, ištrūkęs iš neigiamų palūkanų spąstų: ryžto neišsklaido ir pandemija (8)

Praėjus pusei metų nuo tada, kai „Riksbank“ tapo vieninteliu pasaulio centriniu banku,...

Rusijos ekonomikai kyla naujas pavojus: gresia didelė bankrotų banga (585)

Rusijos 1,6 trilijonų dolerių ekonomikai gresia dar vienas smūgis, kai bus panaikintas moratoriumas...

Apžvalgininkas: nerimaujate dėl infliacijos? Ničnieko nekeiskite (9)

Investuotojai yra linkę atidžiai stebėti infliaciją – ir dėl rimtos priežasties. Visa...

Investuotojų dėmesys – įmonėms, leidžiančioms dirbti iš namų (10)

Kai kurie fondų valdytojai savo investicinius sprendimus vis dažniau grindžia atsižvelgdami į...

Vienas atvejis rodo – pandemija gali vėl trenkti nežinia iš kur (200)

Kaip tik tuo metu, kai Pekinas ruošėsi skelbti nugalėjęs koronavirusą , vienas atvejis...

Top naujienos

Per karantino krizę medikams buvo paruošta 30 tūkstančių kiniškų „meilės siurprizų“ tyrimas (124)

Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų...

Vladimiras Laučius. Laisvė, pasodinta į Lukiškes (24)

„Kodėl mes čia keliame strėles? “ – Seimo posėdyje klausė parlamentaras ir agronomas...

Penki iš septynių naujų atvejų yra įvežtiniai: koronavirusas nustatytas ir Vilniaus rajone nužudytam asmeniui ligoninėse gydomi 8 žmonės (25)

Penki iš septynių naujų koronaviruso atvejų – įvežtiniai, ketvirtadienį BNS informavo...

SEB prognozės Lietuvai: atlaikius pandemijos smūgį, ekonomika atsigauna geriau nei tikėtasi

Antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi, ir SEB bankas...

„Žalgirio“ direktorius: siekėme Šarūną išlaikyti, tačiau konkurencija dėl jo buvo neįtikėtinai didelė (5)

Pirmą kartą nuo 2016-ųjų metų Kauno „Žalgirio“ klubui teks ieškotis naujo trenerio. Iki...

Lietuvoje per parą COVID-19 susirgusių žmonių skaičius pasiekė 7 (111)

Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius pasiekė 7, skelbia SAM

Jasikevičius palieka „Žalgirį“ – treniruos „Barceloną“ (420)

Šarūnas Jasikevičius palieka Kauną ir keliasi į Barseloną. Strategas pasiekė susitarimą su...

Po „pasibjaurėtinos Rusijos kampanijos“ JAV paliko galimybę Putinui (54)

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį tvirtino esanti griežtai nusistačiusi...

Ruošiami pokyčiai Lietuvos šeimoms: mokamos vaiko priežiūros atostogos trumpėtų visoms mamoms (505)

Praėjusių metų birželį Europos Sąjunga priėmė direktyvą, kuria visas nares įpareigojo...

Kaip dezinfekuoti telefoną ir jo nesugadinti: tinka ne visos priemonės (1)

Dėl koronaviruso grėsmės nuolat girdime rekomendacijas kruopščiai plauti rankas, tačiau ne visi...

|Maža didelių žinių kaina