aA
Įsismarkavus COVID-19 pandemijai gavome įsitikinti, kaip sunkiai su situacija dorojasi įvairių pasaulio šalių vyriausybės. Daugelio valstybių, pradedant Ispanija bei Jungtine Karalyste ir baigiant Jungtinėmis Valstijomis, politikai, kaip paaiškėjo, nedovanotinai uždelsė – nesiryžo drastiškoms, tačiau savalaikėms priemonėms, galėjusioms apsaugoti piliečius.
Neišsprendžiama Europos problema laikyta šalis demonstruoja, kaip suvaldyti krizę
© Reuters / Scanpix

Kaip ryškią išimtį iš šios bendros tendencijos, kad ir keista, tenka įvardyti Graikiją. Šios šalies vyriausybė griežtas socialinių kontaktų ribojimo priemones įvedė gerokai ankstesniu epidemijos etapu nei kitos pietinio Europos regiono šalys.

Dėl staigios reakcijos Graikijai bent kol kas pavyksta išvengti katastrofiškos padėties sveikatos priežiūros sistemoje, su kuria susiduria turtingesnės Senojo žemyno šalys.

Helsinkio universitete dirbantis politologas Takis Pappas nutarė palyginti reakcijos į pavojų spartą Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Atėnuose, kaip paaiškėjo, ne būtiniausių prekių parduotuvės duris užvėrė praėjus vos keturioms dienoms po pranešimo apie pirmą mirtį nuo COVID-19.


O štai Italijoje ir Ispanijoje tai įvyko tada, kai nuo analogiško pranešimo buvo praėjusios 18 ir 30 dienų atitinkamai. Po savaitės nuo minėtų parduotuvių uždarymo Graikijoje įsigaliojo draudimas kur nors vykti neturint būtinos priežasties. Draudimas irgi buvo įvestas anksčiau negu Italijoje ir Ispanijoje.

Šiais ankstyvais žingsniais pavyko sumažinti tikėtiną krūvį, galėjusį užgulti trapius šalies sveikatos priežiūros sistemos pečius. Kovo viduryje Graikijos nacionalinė sveikatos apsaugos sistema (ESY) galėjo kliautis tik 605 intensyvios terapijos skyriais, iš kurių veikė ne visi, o tik 557, kadangi stigo personalo.

Turint omeny, kad Graikijoje gyvena daugiau nei 10 mln. žmonių, santykis tarp sveikatos sistemos pajėgumo ir populiacijos dydžio yra prastesnis nei COVID-19 atvejuose skęstančioje Ispanijoje, turinčioje maždaug 47 mln. gyventojų ir startavusioje su 4,4 tūkst. intensyvios terapijos skyrių.

Graikijos palyginimas su Ispanija – ypač iškalbingas. Nors ir Italijoje karantiną derėjo įvesti kiek anksčiau, politikai gali bent pamėginti pasiteisinti, kad buvo pirmieji Europoje, kuriems teko susigrumti su precedento neturinčiu iššūkiu.

Ispanijos vyriausybė turėjo pranašumą laiko atžvilgiu, tačiau vis tiek dvejojo: net ir praėjus 26 dienoms po pirmosios mirties nuo COVID-19, nebuvo uždrausti masiniai renginiai, tokie kaip demonstracijos ir futbolo rungtynės.

2 400 infekuotieji ir 120 mirčių. Taip kol kas atrodo Graikijos statistika. Tai reiškia, kad milijonui gyventojų tenka 188 užkrato atvejai ir 8 mirtys. Ispanijoje milijonui žmonių tenka 3 261 užkrato atvejis ir 326 mirtys, o Italijoje – 2 375 ir 302 atitinkamai. Šiuos skirtumas, matyt, galima paaiškinti tuo, kad Graikijoje atliktų testų skaičius (milijonui gyventojų) nesiekia nė pusės tiek, kiek buvo atlikta Ispanijoje, ir nė ketvirtadalio tiek, kiek buvo atlikta Italijoje, bet požymių, leidžiančių konstatuoti, kad Graikijos sveikatos priežiūros sistemos patiriamas spaudimas bent iš tolo prilygtų kitų dviejų šalių sistemoms tekusiai naštai, kol kas nematyti.

Kaip teigia Graikijos vyriausybė, šalies medikų gretas krizės laikotarpiu papildė 4,2 tūkst. gydytojų, o intensyvios terapijos skyrių skaičių pavyko padidinti perpus. To, esą, turėtų pakakti ir didesniam protrūkiui suvaldyti.

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis tarptautinės politikos arenoje iškilo kaip racionalios minties skleidėjas. Vieną stipriausių jo atkirčių teko patirti Brazilijos prezidentui Jairui Bolsonaro, netikėjusiam pandemijos rimtumu.

Visa Graikijos politinė sistema, įskaitant ir pagrindinę opozicinę partiją „Syriza“, grėsmės akivaizdoje pademonstravo gebėjimą susitvardyti, ir šitai ypač skyrėsi nuo situacijos Ispanijoje, neapsiėjusioje be aršių vidinių konfliktų. Dar verta paminėti, kad ir Graikijos piliečiai pasirodė ypač sąmoningi – be išlygų paklūstantys karantino taisyklėms, nors jų paklusnumą veikiausiai lėmė didžiulės baudos, kurias šalies vyriausybė yra numačiusi už nurodymų nesilaikymą.

Daugiau nerimo kyla galvojant apie tai, kas gali nutikti Graikijos ekonomikai. Pandemija užėjo lemtingu Atėnams momentu. Po dešimtmetį trukusios ekonominės krizės, situacija pagaliau ėmė stabilizuotis.

Ministras pirmininkas K. Mitsotakis, centro dešiniųjų partijos „Naujoji demokratija“ lyderis, laimėjęs absoliučia balsų dauguma 2019 metų rinkimuose, įsipareigojo sugrąžinti šaliai patikimą įvaizdį tarptautiniame kontekste ir prikelti ekonomiką. Pavilioti naujų galimybių į Graikiją ėmė plūsti investuotojai. Pernai Atėnų vertybinių popierių birža buvo pelningiausia pasaulyje.

Turizmas yra penktas pagal pelningumą šalies sektorius ir jis gerokai nukentės, jeigu ir vasarą bus taikomi kelionių ribojimai. Nedidelės įmonės, kuriose dirba daugiau nei 80 proc. visos šalies darbo jėgos (išskyrus finansus), patiria problemų dėl tiekimo ir pardavimo.

Vis dėlto turint omeny, kaip greitai Graikija sureagavo į viruso protrūkį, atsitiesti jai gali pavykti greičiau nei kitoms šalims. Kitaip nei ankstesniais kiekybinio skatinimo atvejais, šįkart Europos Centrinis Bankas nutarė įtraukti Graikijos obligacijas į 750 mlrd. eurų turto pirkimo schemą, skirtą euro zonos ekonomikai palaikyti pandemijos laikotarpiu.

Jis taip pat sušvelnino taisykles, todėl Graikijos valstybės skolą bankai galės naudoti kaip užstatą, kai teks naudotis centrinių bankų lėšomis.

Šie išmintingi sprendimai neabejotinai pridės stabilumo šalies finansų rinkoms.

Ne vienus metus didžioji dalis Europos į Graikiją žvelgė su nepasitikėjimu, kaip į neišsprendžiamą problemą. Visgi nepaisant begalės pažeidžiamų vietų, per šią pandemiją Graikija gali drąsiai žvelgti kaimynėms į akis.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
4.5116

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – neįprastas valdančiųjų ir opozicinių partijų palaikymas: gyvename nenormaliais laikais (3)

Naujausios apklausos rodo toliau kylančius opozicinių socialdemokratų reitingus ir ryškėjantį...

Veryga jau dabar kalba, kad kaukių neužteks: vis bandau įtikinti ministeriją, kad jie turi susiimti (406)

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys...

Į Zelenskio padėjėjo automobilį paleisti šūviai, sužeistas vairuotojas papildyta (61)

Netoli Kijevo nežinomi užpuolikai trečiadienį apšaudė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio...

Kalbino Daiva Žeimytė, parengė Laura Tarandaitė | D+

Prieglobstį afganistaniečiams suteikusi lietuvė dėsto kraupias detales: jie nesidrovėjo rodyti fizinių sužalojimų, elektrošoko žymių (43)

Penkis Afganistano pabėgėlius savo sodyboje priglaudusi pasienio gyventoja Laura Meškauskaitė...

Koks bus naujas karantinas: ar mėginsime išgyventi be visuotinio užsidarymo (34)

Kaip toliau bus valdoma pandemija ir kokių sprendimų galima tikėtis? Tokius klausimus „Delfi...

Šiugždinienė: mokyklose izoliuosis tik tie asmenys, kurie serga (34)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį prieš Vyriausybės...

Armonaitė: ekonominės veiklos negali būti uždarytos (86)

Vyriausybei ruošiantis svarstyti naujo karantino įvedimą šalyje, ekonomikos ir inovacijų...

Ministerija: silpno alkoholio pardavimas 18-mečiams būtų našta prekybininkams

18-19-mečiams leidus įsigyti silpną – iki 15 proc. alkoholį, ne tik išaugtų jo prieinamumas,...

Turistų mėgiamoje Kanarų saloje lava naikina viską savo kelyje ugniagesiai: mes bejėgiai (13)

Prieš kelias dienas Ispanijos Kanarų salose išsiveržus ugnikalniui viešinami vaizdo įrašai,...

Utenos automobilių turguje užsidegė garažų masyvas

Utenos apskr. ugniagesiai trečiadienį gavo pranešimą, kad automobilių turguje esantis garažų...